Naujienų portalas tv3.lt pakalbino ekspertus, kaip jie vertina viešojoje erdvėje pasirodžiusius pareiškimus. Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto lektorius Ignas Kalpokas pažymi, kad viešos diskusijos gynybos klausimais indikuoja apie komunikacijos kanalų trūkumą ir eikvoja laiką, kuri būtų galima skirti realių problemų sprendimui. Komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas priduria, kad susiklosčiusi situacija siunčia prastą signalą Lietuvos visuomenei ir daro paslaugą mūsų priešams.
Politologas: situacija labai įdomi
Dabartinė situacija, kai viešojoje erdvėje politikai, institucijos ir karininkai vienas po kito teikia pareiškimus gynybos klausimais, yra labai įdomi, sako politologas Ignas Kalpokas.
„Situacija yra labai įdomi, nes šiaip jau gynybos klausimai, ypač detalės, nėra tai, kas yra aiškinamasi per viešąją erdvę. Vis tiek tai susiję su labai jautriais dalykais. Tačiau tai indikuoja kitų komunikacijos kanalų trūkumą“, – teigia jis.
Politologas atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu tapo įprasta viešai aiškintis santykius. Iš pradžių tai darė prezidentas Gitanas Nausėda ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, dabar – ministras ir buvęs Krašto apsaugos minsiterijos (KAM) vadovas Raimundas Karoblis. Pasisakyti arba sureaguoti į atvirus teiginius ima ir institucijos bei asmenų grupės, šiuo atveju – atsargos karininkai.
„Tonas duotas jau anksčiau ir jis truputį dvelkia viešųjų ryšių elementu“, – komentuoja I. Kalpokas.
Anot politologo, Lietuvos politikų komunikaciją galima paaiškinti šiandien vykstančiais procesais – G. Nausėdos pasisakymai dabar neatsiejami nuo rinkiminės kampanijos, o A. Anušausko veikla taip pat koncentruota į asmeninio įvaizdžio kūrimą. Nerimą kelia trečias žaidėjas.
„Labiau neramina tai, kad į šį chorą šiuo atveju įsijungia ir atsargos karininkai, kurie per prezidento ir krašto apsaugos ministro ginčus negali pasinaudoti kitais kanalais. Bandoma daryti spaudimą per viešąją erdvę.
Viena vertus, tai tikrai nėra elgesys, kuris visuomenės pasitikėjimą krašto apsaugos sistema ir jos būklė didina. Kita vertus, visada iškyla pavojus, kad per tokias viešas diskusijas bus pasakyta daugiau, nei derėtų.
Nebūtinai, kad bus atskleista kokią nors paslaptį sudaranti informacija, bet iškeltos problemos ir skauduliai, kurie kitu atveju geriau būtų sprendžiami vidiniuose ratuose, o ne aptarinėjami viešai“, – paaiškina I. Kalpokas.
Vis dėlto, kas šiame ginče laimi? Viešųjų ryšių prasme, daugiau kozirių savo rankose turi institucijos, tačiau visuomenės pasitikėjimas ministerijomis ir kitomis valstybinėmis institucijomis nėra didelis. Todėl politikų ginčai atsargos karininkams tam tikra prasme gali būti naudingi.
„Šioje vietoje alternatyvus balsas gali sulaukti dėmesio, pritarimo. Iš dalies dėl to, kad viešojoje erdvėje matome suintensyvėjusį krašto apsaugos ministrą, nes jam jo reputacija yra nepaprastai svarbi“, – sako I. Kalpokas.
Komunikacijos ekspertas: darome naudą savo priešams
„Tokia vieša diskusija saugumo klausimais rodo jei ne fiasko, tai didžiulę bėdą mūsų politikoje“, – sako komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas.
Jo teigimu, grėsmės šalies saugumui buvo matomos jau labai seniai, tačiau į jas buvo žiūrima pro pirštus. Dėl to dabar stebime mažų mažiausiai nesusikalbėjimą tarp skirtingų Lietuvos gynybos grandžių.
„Net ne 2022 metai Lietuvai buvo primygtinai rodantys, kuo viskas šiame regione gali baigtis. Turėjome 2014 metus, turėjome 2008 m. karą Sakartvele. Mes juk žinojome, kad Rusija neišlenda ir nebaigia savo reikalų su Moldova ir visokiomis separatistinėmis svajonėmis. Todėl eiti į politiką neturint įsivaizdavimo, planų ir idėjų, kaip tvarkyti gynybos reikalus, yra labai blogai“, – komentuoja L. Kontrimas.
Tokiu elgesiu, anot eksperto, darome paslaugą priešiškoms šalims.
„Pirmiausia, mes parodome priešams, kad mūsų politikų galvose ir santykiuose nėra sutarimo. Antras dalykas, galbūt net baisesnis, – mes savo priešams parodome, kad Lietuvos visuomenėje lyderystės gynybos srityje nėra ir visuomenė gali būti lengvai išmušama iš vėžių. Tokioje neapibrėžtoje situacijoje visos informacinės atakos, kurias organizuoja Lietuvai priešiškos šalys, gali būti rezultatyvios. Tai yra baisiausia“, – pažymi L. Kontrimas.
Rizikų kyla ir šalies viduje – matydami politikų ginčus, skirtingas nuomones ir siūlymus, gyventojai panikuoja. Todėl siūlymus, kaip tobulinti krašto apsaugos sistemą, pasak komunikacijos eksperto, pirmiausia turi siūlyti ne atsargos karininkai, o politikai.
„Jie turėtų siūlyti ne tik punktus, o sprendimus, išeitis, galimus rezultatus, diskutuoti tarpusavyje. Tada būtų sukurtas vaizdas, kad politikai gaudosi ir kontroliuoja situaciją. Dabar mums kuriamas vaizdas, kad situacija yra nekontroliuojama, o tai žmonėms šalies viduje siunčia labai prastą signalą: gelbėkitės kas kaip galite“, – teigia L. Kontrimas.
Jo nuomone, Lietuvoje trūksta politikų, kurie prisiimtų atsakomybę ir prieš svaidydamiesi skambiais pareiškimais, pagalvotų, kokį atgarsį sukels jų teiginiai. Dėl to, anot eksperto, viešoji komunikacija turi būti ne tiek valdoma, o griežtai kontroliuojama. Toji kontrolė pirmiausia turėtų paliesti politikus.
„Reikėtų sau įsivesti labai aiškią pauzės taisyklę: jeigu nori pakalbėti apie gynybos reikalus su žurnalistais arba viešai, paklausk savęs tris kartus, ką tavo pasakymas pridės prie Lietuvos visuomenės ramybės ir mūsų gynybinių resursų stiprinimo. Jeigu neturi atsakymo į abu šiuos klausimus, gerbiamas politike, geriau patylėk“, – sako L. Kontrimas.
Rinkimų įtaka akivaizdi
Situaciją audrina ir tai, kad gyvename rinkimų metais. Dėl artėjančių rinkimų gynybos, nacionalinio saugumo klausimai jau yra tapę politizuotu dalyku. I. Kalpoko teigimu, kiekvienas nori parodyti, kad geriausiai rūpinasi piliečių saugumu.
Tai kelia dvi rizikas. Pagrindinė – užsižaisti su viešaisiais ryšiais, sako politologas.
„Kalbant apie sprendimų priėmimą, galima užsižaisti galvojant, kokie sprendimai duos greičiausią ir palankiausią viešųjų ryšių aspektą, arba geriausiai atlieps tikslinio elektorato nuotaikas ir nuomones, o ne objektyvius poreikius“, – aiškina pašnekovas.
Antroji grėsmė – per viešus pareiškimus prarandamas laikas, kuris galėtų būti išnaudojamas realiems darbams.
„Kuo daugiau koncentruojamės į komunikaciją, tuo mažiau laiko lieka įsigilinimui į problemas ir jų sprendimui. Perspektyvos praradimas irgi yra tam tikras pavojus“, – teigia I. Kalpokas.
L. Kontrimas įspėja, kad šiuo metu ant bangos esančios temos po rinkimų gali likti paraštėse.
„Per tris dešimtmečius matėme, kad svarbios temos tyčia aktyvizuojamos ir susukamos taip, kad keltų paniką ar bent jau lengvą isteriją, o po rinkimų viskas nueina po kilimu – kaip sprendimų jų nebematome“, – primena komunikacijos ekspertas.
„Po 2022 m. kalbėjome apie tai, kad gynybines apsukas būtina daryti žaibiškas. Dabar prabėgo kiek laiko, o mes vis dar svarstome, ar statyti nacionalinį stadioną, ar slėptuves. Ar Rusija puldama Lietuvą čia siųs futbolo komandą? Ar vis dėlto labiau bijome kareivių?“ – klausia jis.
Rinkimai gali mesti šešėlį ne tik politikams, bet ir viešą laišką pasirašiusiems atsargos karininkams. Natūralu, jog daliai visuomenės kils klausimas, ar jie, užuot buvę objektyvūs, nesivelia į politinius žaidimus. Komunikacijos eksperto požiūriu, tokių požymių yra, bet didesnė tikimybė, kad karininkai pasinaudojo situacija ir paviešino savo poziciją tuo metu, kai gynybos temos yra aktualiausios.
„Galime matyti, kad pasirašiusieji galbūt šiek tiek politikuoja, bet lygiai taip pat reikia įvertinti momentą, kad jie naudoja akimirka, kai šios temos tikrai bus išgirstos. Ir jos buvo išgirstos – mes apie jas kalbame“, – pažymi L. Kontrimas.
Kalbėtis, kalbėtis ir dar kartą kalbėtis
Esminis klausimas – ką daryti? Anot I. Kalpoko, kiekviena sėkminga diskusija priklauso nuo joje dalyvaujančiųjų noro kalbėtis, įsiklausyti vieniems į kitų argumentus ir konsensusą, mažų mažiausiai – susitarimą, kuris būtų bent minimaliai priimtinas visoms pusėms. Vis dėlto dabar politologas pastebi didesnį norą pasireikšti viešai, nei ieškoti susitarimo.
„Ypač klausimų kelia politinė pusė. Neturiu galimybių gilintis ir skenuoti karininkų, kurie dalyvauja šiuose debatuose, kompetencijas, bet iš savo perspektyvos matau suinteresuotumą iš diskusijoje dalyvaujančių politikų pusės koncentruotis į tai, kaip jie atrodo viešojoje erdvėje, kaip herojiškai gali save pristatyti kaip valstybės ir piliečių gelbėtojus, bet nebūtinai įsiklausyti į alternatyvius balsus. Pas mus, deja, taip jau yra susiklostę, kad kartais įsiklausymas į alternatyvius balsus ir tų sprendimų priėmimas yra kažkodėl matomas kaip silpnumo požymis“, – teigia I. Kalpokas.
Savo ruožtu L. Kontrimas mato tik vieną išeitį – „nusiimti kepurę, sėstis visiems politikams į politinę konklavą ir neišeiti tol, kol nebus parengti projektai, ką daryti keliais įmanomais scenarijais“. Tam turi būti numatytos realios išlaidos, jei reikia, sustabdyti didelių finansinių išteklių reikalaujantys projektai.
„Mes gyvename absoliučiai karo situacijoje, dėl to tam tikri projektai – visiškai logiška – gali būti sustabdyti ir įšaldyti. Juos buvo galima atidėti lengvesniems laikams, – teigia komunikacijos ekspertas.
„Mums reikia kurti gynybos planus, kaip paversti Lietuvą tokiu kietu akmeniu, kad jo kąsti nenorėtų nė vienas putinas“, – pažymi jis.
Atsargos karininkai nebegali tylėti – išplatino laišką valstybės vadovams
Netylant kalboms apie grėsmes Lietuvos saugumui, kariuomenė viešai pareiškė, kad artimiausiu metu karo Lietuvoje nebus, o už šalies saugumą atsakingi pareigūnai nuolat primena apie šalies rengimąsi atgrasyti priešą. Vis dėlto tokios kalbos neįtikina tų, kurie karo atveju būtų pirmieji, stojantys ginti Lietuvos. Naujienų portalas tv3.lt gavo viešą atsargos karininkų pareiškimą Lietuvos vadovams, raginantį imtis pokyčių Lietuvos krašto apsaugos sistemoje ir įveikti stagnaciją.
Laišką pasirašė 24 atsargos karininkai, tarp jų – buvęs Specialiųjų oro pajėgų karininkas Aurimas Navys, buvęs Sausumos pajėgų štabo viršininkas Vaidotas Malinionis, Ukrainoje kovojęs savanoris Arūnas Kumpis ir kiti.
Prezidentui Gitanui Nausėdai, premjerei Ingridai Šimonytei ir Seimo nariams skirtame rašte Lietuvos atsargos karininkai pažymi, kad įvertinus geopolitinę situaciją, karo Ukrainoje eigą ir Rusijos laikyseną, esame atsidūrę pavojingoje situacijoje, kuri kelia rimtas, netgi egzistencines, grėsmes.
„2023 m. pabaigoje Rusijos prezidentas patvirtino rekordinį, maždaug 30% biudžeto padidinimą karinėms išlaidoms 2024 metams ir tai sieks 36,6 trilijono rublių (376,7 mlrd. eurų). Taigi, numatoma, jog bendra Rusijos išlaidų gynybai suma sudarys apie 7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Ir tikėtina, kad ateityje šios sumos gali augti, kadangi Putinas atvirai kvestionuoja Ukrainos valstybingumą ir vadovaujasi genocidiniu požiūriu į ukrainiečius.
Stebint tendencijas pačioje Rusijoje, esantį pritarimą karo politikai bei karinės pramonės įgalinimą veikti 24/7 režimu, pasiruošimas atremti Kremliaus agresiją NATO erdvėje tampa egzistenciniu klausimu“, – teigiama pareiškime.
Apibendrinti karių siūlymai
Valstybės vadovų lyderystė: Užtikrinti, kad valstybės vadovai aktyviai orientuotų ir informuotų valstybines institucijas, verslininkus ir piliečius apie skubiausius svarbius prioritetus, siekiant didinti Lietuvos apginamumą.
Šaukimo reformos įgyvendinimas: Įvykdyti šaukimo reformą siekiant stiprinti karinį rezervą ir padidinti pasirengimą gynybai. Turi būti skatinami spartesni veiksmai šioje srityje ir užtikrintas tinkamas laiko naudojimas.
Karinio rezervo didinimas ir organizavimas: Skubiai įgyvendinti veiksmus, skirtus didinti pasirengusių ginti Lietuvos piliečių skaičių ir organizuoti karinį rezervą. Tai apima sąrašų atnaujinimą, duomenų peržiūrėjimą ir priskyrimą konkretiems daliniams, taip pat galimybę formuoti rezervines brigadas.
Visuomenės dalyvavimas: Skatinti visuomenės dalyvavimą realizuojant gynybos planus ir procesus, stiprinti dialogą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir privačiu sektoriumi, siekiant efektyviau įgyvendinti visuotinę gynybą.
Komendantinių/teritorinės savigynos vienetų sukūrimas: Skubiai pradėti formuoti komendantinius vienetus ir vykdyti su jais pratybas dar taikos metu, kad jie galėtų veiksmingai veikti karo atveju, apsaugant kritinę infrastruktūrą ir viešąją tvarką.
Lietuvos šaulių sąjungos integracija gynybos sistemoje: Užtikrinti, kad Lietuvos šaulių sąjunga būtų apginkluota, aprūpinta ir efektyviai integruota į gynybos struktūras, įskaitant įvairių sričių specialistų įtraukimą į valstybės gynybos sistemą.
Parama Ukrainai: Didinti paramą Ukrainai bei stiprinti bendradarbiavimą su Ukraina gynybos pramonės srityje, perimti iš Ukrainos modernių ginklų gamybos patirtį.
Vidaus reikalų tarnybų sukarinimas: Užtikrinti, kad vidaus reikalų tarnybų ginkluotė ir aprūpinimas būtų pakankamas ir kad jos būtų pasirengusios vykdyti priskirtas užduotis karinio konflikto atveju.
Procesų valdymo tobulinimas: Inicijuoti ir skatinti proaktyvius veiksmus, skirtus spartinti būtinus pokyčius gynybos sistemoje, analizuojant karo pamokas Ukrainoje ir pritaikant tinkamas praktikas Lietuvos sąlygoms.
Regioninio bendradarbiavimo skatinimas: Ieškoti naujų ir efektyvių sprendimų, su artimiausiomis NATO kaimyninėmis valstybėmis, kaip didinti atgrasymą vienijantis, gerinti sąveiką, automatizuoti sprendimų priėmimą ir bendrą organizuotą karinį atsaką grėsmės atveju.
Valstybės resursų optimizavimas: Būtinas efektyvesnis valstybės lėšų panaudojimas, atsisakant investicijų į neprioritetinius ar mažiau svarbius projektus. Projektai, kurie gali būti laikomi antraeilės svarbos arba nesuderinami su dabartiniais saugumo reikalavimais, neturėtų konkuruoti su gynybos sektoriaus finansavimu. Būtina identifikuoti ir skubiai finansuoti gynybinius-prioritetinius projektus, kurie būtų tiesiogiai susiję su valstybės saugumo stiprinimu (infrastruktūros modernizacija, rezervo organizavimu, kovos su kibernetiniais išpuoliais stiprinimu, ir ginkluotės bei technologijų įsigijimais), ir kurie būtų kuo labiau pritaikyti potencialioms grėsmėms atremti.
Civilinė gynyba ir civilinė sauga: Per bendruomenes, Lietuvos šaulių sąjungą ir informavimo priemones įtraukti daugiau visuomenės į civilinės gynybos rengimą. Visuomenė turi suprasti, kad ji yra neatskiriama valstybės gynybos dalis.
Didinti amunicijos ir kuro atsargas: Valstybės lygiu padėti ginkluotosioms pajėgoms sukaupti reikalingus kiekius kuro, amunicijos ir kitų būtinų priemonių aprūpinant resursais ir infrastruktūra.
Priimančios šalies parama: Reikalingas skubus priimančios šalies paramos infrastruktūros paruošimas, sandėlių, parkavimo aikštelių, kelių, bei darbo jėgos numatymas ir jos treniravimas.
Lietuvos kariuomenė: „Karo šiandien nebus“
Vakarų ekspertams ir politikams prognozuojant, kad Moldovai ir Baltijos šalims gresia tapti kitu Rusijos taikiniu – Lietuvos kariuomenės reakcija. „Karo šiandien nebus“, tačiau ruoštis jam būtina, „kad nebūtų nei rytoj, nei poryt“, teigia kariuomenė.
Penktadienio rytą Lietuvos kariuomenė „Facebook“ pasidalino įrašu, pažymėdama, kad „ruošimasis karui yra kasdieninė kariuomenės pareiga ir tiesioginė užduotis, taip pat greičiausiai ir kiekvieno šalies piliečio“:
„Karo šiandien nebus.
Matome poreikį šitą parašyti, nes į mūsų pašto dėžutę vienas po kito krenta laiškai su piliečių klausimais, taip pat karių jau kuris laikas klausinėja šeimų nariai ir draugai, jau yra pasitaikę atvejų, kad uniformuoto kario net parduotuvėje arba degalinėje paklausė „Kada bus karas ir ką man daryti?“.
Savo komunikacijoje niekada nespėliojame ateities, tačiau visada galime pasakyti mums žinomus faktus.
Labai supaprastinant karinės žvalgybos vertinimą, kad įvyktų puolimas prieš Lietuvą, turi būti išpildyti du kriterijai: pirma, prie sienos turi būti sutelkti pajėgumai, antra, turi būti žinomas arba numanomas priešo ketinimas juos panaudoti. Su antruoju kriterijumi gali būti kiek sudėtingiau, nes priešas visada sako „čia ne puolimas, čia pratybos“, tačiau žinant šitą jo manierą gal ne taip ir sudėtinga
Tad atsakymas į klausimą „Ar šiandien/rytoj/poryt Lietuvoje bus karas?“ yra pakankamai trumpas: šiandien prie Lietuvos sienų su priešiškomis valstybėmis nėra sutelkta karinė technika, atitinkamai antrasis kriterijus – ketinimas ją panaudoti – irgi nėra išpildytas, todėl karo nei šiandien, nei rytoj nebus.
Per kiek laiko karinė technika gali būti sutelkta? Susiorientavimui prisiminkime Ukrainos chronologiją: invazija prasidėjo 2022 m. vasarį, apie karinės technikos telkimą buvo pradėta kalbėti dar 2021 m. pavasarį, rugsėjį technika buvo perkėlinėjama prie Ukrainos sienų prisidengiant pratybomis, o lapkritį visas vakarų pasaulis, pasidėję ryškias ir aiškias prie Ukrainos sienos sutelktos rusų karinės technikos palydovines nuotraukas, aiškiai identifikavo puolimo grėsmę.
Strateginės, ilgojo laikotarpio įžvalgos, Lietuvos kariuomenės kompetencijai nepriklauso.
Tad ar Rusija ruošiasi karui su NATO ir ar Trečiasis pasaulinis karas yra ant nosies – vertiname ne mes, tą daro aukščiausi valstybės pareigūnai, politikai ir sprendimų priėmėjai.
Tačiau mes turime pilną žvalgybinį paveikslą apie tai, kas šiuo metu iš tikro vyksta prie Lietuvos valstybės sienų (ir dar gerokai toliau nei sienų) ir informacija yra tokia, kokią ir minėjome – padėtis nepasikeitusi nuo 2022-ųjų.
Ruoštis karui būtina. Ruošimasis karui yra kasdieninė kariuomenės pareiga ir tiesioginė užduotis, taip pat greičiausiai ir kiekvieno šalies piliečio.
Atsarginis ratas automobilyje nėra pinigų švaistymas, nes jo neturint, automobilio krovimas ant traliuko kainuos daug brangiau. Nauja karinė technika, ginkluotė ir įranga, taip pat brangios pratybos nėra pinigų švaistymas, nes karo metu skylės be karinės technikos ar be tinkamo pasirengimo yra kamšomos karių gyvybėmis.
Ir galiausiai, svarbiausioji dalis – ruošimasis karui yra tiesiausias kelias į taiką, tą sako ne tik lotyniška patarlė, bet ir sveika žmogiška nuovoka. Ruoškimės karui, kurio šiandien nebus, kad nebūtų nei rytoj, nei poryt.
Ir remkime Ukrainą – šiandien karas vyksta ten“, – „Facebook“ rašo Lietuvos kariuomenė.
