Anot G. Valaikos, pavojingiausi žaibai yra tada, kai kartu (maždaug per tris minutes nuo blykstelėjimo) girdime ir griaustinį.
„Paprastai laikoma, kad žaibas yra pavojingas tada, kai girdime griaustinį. Kitaip tariant, jeigu matome žaibą, dar nieko, bet jeigu girdime perkūniją, gali kelti mums pavojų, nes žaibas gali įtrenkti keliolika kilometrų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėjo LHMT specialistas.
Meteorologas priminė, kad iš giedras dangus nebūtinai reiškia, jog žaibas nepasirodys.
„Yra buvę atvejų, kai, atrodo, virš galvos giedras dangus, bet nutrenkė žmogų, nes iš debesies išlindo žaibo smūgis net už keliolikos kilometrų nuo paties debesies“, – teigė G. Valaika.
Žaibai dažniau trenkia į vyrus
Būna, kad žaibas trenkia į žmogų. Kartais jo smūgis gali sukelti mirtį, nors pasaulyje yra žmonių, į kuriuos žaibas trenkė ne kartą, bet jie išgyveno.
Įdomus faktas, kad žaibai dažniau trenkia į vyrus. Pasak G. Valaikos vyrai linkę rizikuoti (prasidėjus perkūnijai žvejoja, dirba lauko darbus ir pan.) ir dažnai į pavojus numoja ranka, todėl tikimybė, kad žaibas užkabins būtent juos, yra kur kas didesnė.
„Pasaulyje taip yra, kad gerokai dažniau nutrenkia vyrus, o ne moteris“, – teigė meteorologas.
Žaibas susidaro per audras, kai debesyse susikaupia didelis elektros krūvis. Debesyse vykstantys procesai, tokie kaip vėjo sukelta dalelių trintis ir konvekcija, sukuria teigiamus ir neigiamus krūvius. Kai šie krūviai tampa pakankamai dideli, jie sukelia elektros išlydį, vadinamą žaibu.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“:
Žaibai sukėlė gaisrus
Vilniuje, Palydovo gatvėje, Naujosios Vilnios seniūnijoje, atvira liepsna degė dviejų aukštų gyvenamasis namas. Įtariama, kad į jį trenkė žaibas.
Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus apskrities greitosios medicinos pagalbos stočiai.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, birželio 2-oji kol kas buvo neramiausia šių metų diena pagal žaibų išlydžių skaičių. Užfiksuota apie 10 tūkst. žaibų išlydžių. Antroji pagal žaibavimo aktyvumą diena – gegužės 25-oji (fiksuoti 9865 išlydžiai).
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD), vien šių metų gegužės mėnesį dėl žaibo iškrovos įvyko registruoti mažiausiai 9 gaisrai. Įtrenkus žaibams, degė pastatai, žolė, elektros stulpas ir net gandro lizdas.
Ugniagesiai gelbėtojai įspėja, ką daryti prasidėjus perkūnijai
Informacijos dėl sekmadienį gaisro metu nukentėjusių žmonių neperduota. Deja, ne visi gaisrai baigiasi laimingai. Ugniagesiai gelbėtojai primena svarbiausias taisykles, ką daryti, prasidėjus perkūnijai, kad apsaugotume save ir savo turtą.
Esant patalpoje:
- Būtina uždaryti langus, duris, dūmtraukius, kad patalpoje nebūtų skersvėjų.
- Nekurkite ugnies krosnyje, nes dūmai yra geras elektros laidininkas ir pritraukia žaibą.
- Nesinaudokite elektriniais prietaisais, telefonu, nelieskite vandens čiaupų, nebūkite šalia dūmtraukių, krosnių ir metalinių daiktų.
- Venkite maudytis duše ar vonioje, liesti vandens čiaupus.
Esant lauke:
- Perkūnijos metu negalima stovėti po medžiais, arti vandens. Taip pat negalima bėgti.
- Pavojinga būti prie aukšto statinio ar ant kalvos, šalia metalinių aptvarų, elektros tiekimo linijų.
- Nesaugu dirbti žemės ūkio darbus atvirame lauke.
- Jei perkūnija gamtoje užklupo netikėtai, geriausia palaukti jos pabaigos nedidelėje įduboje arba stataus šlaito papėdėje.
- Maudantis jūroje, ežere, upėje ar tvenkinyje, išgirdus griaustinį, reikia kuo skubiau lipti į krantą.
- Jei perkūnija užklupo važiuojant automobiliu, patartina sustoti, įtraukti anteną, nesiliesti prie metalinių detalių ir ramiai palaukti.
Jei pastebėjote tiesioginio pavojaus riziką, nedelsdami skambinkite pagalbos numeriu 112.
Jei žaibas trenkė į žmogų, nedelsdami kvieskite medikus – net jei žmogus toliau kalba ir yra sąmoningas, žaibas galėjo pakenkti vidaus organams. Laiku suteikus kvalifikuotą pagalbą nemaža dalis žaibo smūgį patyrusių žmonių išgyvena.
Šiuos prietaisus žaibuojant reikia išjungti pirmiausia
Ugniagesiai ragina perkūnijos metu nesinaudoti elektriniais prietaisais, tačiau šiais laikais, kai namuose turime daugybę įrenginių, gali kilti klausimų, kurie prietaisai yra mažiau pavojingi, o ką būtina išjungti nedelsiant. „Telia“ paslaugų architektas Tomas Grinevičius sako, kad universalaus patarimo nėra, nes viskas priklauso kur žaibas „pataiko“.
„Mažiausias pavojus yra tankiai apgyvendintame mieste, nes dideli pastatai turi ant stogų žaibolaidžius, kurie žaibo energiją saugiai nukreipia į žemę. Didžiausias pavojus yra mažai apgyvendinta ir atvira vietovė, dažniausiai žabai „taikosi“ į arčiausiai esančia elektrai laidžia vietą, Pavyzdžiui, mobilaus ryšio bokštą, ant namo stogo esančią anteną ir panašiai, o atviruose vietose gali pataikyti į elektros liniją, per kurią galiausiai patenka į mūsų namus“, – teigia specialistas.
„Gyvenant padidintos rizikos vietoje ir nesant papildomų apsaugų ar retai lankantis, pavyzdžiui, sodyboje, reikėtų visai išjungti elektrą įvade arba bent brangiausius daiktus – televizorių, maršrutizatorių ir pan.“, – priduria jis.
Prevencija galima pasirūpinti iš anksto. Gyvenantiems padidintos rizikos vietoje T. Grinevičius rekomenduoja įsirengti ant stogo žaibolaidį ir viršįtampio apsaugą elektros įvade.
