Pokalbis su filosofu – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Kodėl Rusijos visuomenė per 30 metų taip smarkiai pasikeitė? Kur dingo žmogiškumas?
Dažniausiai į šį klausimą atsakoma svarstant, kas vyko su Rusijos pilietine visuomene, kaip ji plėtėsi, kaip ji keitėsi, kas su ja atsitiko. Jeigu pasižiūrėsite, po 2012 metų Bolotnaja aikštės Rusijoje prasidėjo didelis visų liberalų persekiojimas. Jis iš tiesų prasidėjo apie 2000-uosius, tačiau žingsnis po žingsnio liberalai buvo ujami.
Tas pats vėliau atsitiko ir su įvairiais aktyvistais. Prisiminkime į užsienį išvykusius 1,5-2 milijonus rusų aktyvistų, prisiminkime tuos suimtuosius, tuos sudaužytus, kurie buvo persekiojami Maskvos ir Sankt Peterburgo aikštėse. Galų gale, visuomenė išsigando protestuoti.
Galėjome stebėti, kaip vasarį prasidėjus karui kažkiek žmonių bandydavo išeiti į vieną ar į kitą aikštę, bet jų skaičius ryškiai mažėjo iki kelių šimtų. Ir tie keli šimtai kaipmat būdavo sulaikomi. Priešingai galvą pakėlė ir labai per tą laiką sustiprėjo įvairios nacionalistinės, profašistinės organizacijos. <...> Visa tai galiausiai suveikė.
Bet tą dalyką, kas atsitiko, labiausiai reikėtų sieti su kritinės pilietinės visuomenės žlugimu. Turbūt tai atstatyti bus ne taip greita ir ne taip paprasta.
Bet vienas dalykas yra būti politiškai apatiškam, kitas dalykas – būti tokiam žiauriam ir pritarti toms baisybėms, kurias jų kariai išdarinėja Ukrainoje. Iš to, ką mes matome atliktose apklausose, daugiau nei 50 procentų rusų gyventojų pritaria tam, kas vyksta Ukrainoje. Kaip visuomenė gali tapti iki tokio lygio amorali?
Čia reikėtų atskirti du dalykus – pritarimą ir žiaurumą. Išties tai, kad visuomenė pritaria tam, kas vyksta Ukrainoje, jie iš esmės pritaria ne tam, ką matome mes, o tam, ką mato jie. Jie nemato viso šito žiaurumo arba mato jo gerokai mažiau. Todėl pasakyti, kad visa rusų visuomenė virto sužvėrėjusia mase, neišeina.
Bet klausimas yra tas, kaip atsitinka, kad dalis Rusijos kariuomenės yra tokia žiauri. Reikėtų ją nagrinėti socialiai – iš ko ir kokios grupės ją sudaro. Čia pakankamai ryškūs ir aiškūs dalykai. Viena – tai yra iš Rusijos gūdumos sudaryta kariuomenė, antra – tautinių mažumų atstovai, trečia grupė – privačios karinės kompanijos.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.