Dar metų pradžioje S. Skvernelis užsiminė apie būtinybę užmegzti kontaktus su Rusija: atnaujinti tarpvyriausybinius santykius. Šis pasisakymas nebuvo derintas nei su prezidentūra, nei su užsienio reikalų ministerija. Pastarieji į Premjero žodžius reagavo pabrėždami, kad užsienio politikos kryptis nekeičiama ir jokių prielaidų politinio bendradarbiavimo atkūrimui nėra.
Šiuo metu, kai britai kaltina Rusiją dėl kovo 4-ąją pietiniame Anglijos Solsberio mieste įvykusio incidento, kai buvo apnuodytas dvigubas Rusijos agentas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija, kaip teigiama, Sovietų Sąjungoje sukurta kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, premjeras S. Skvernelis teigia, jog Rusijos kaltė nėra įrodyta.
Ir nors taip „Žinių radijo “ laidoje kalbėjęs Premjeras pabrėžė, kad yra labai didelė tikimybė, jog už buvusio saugumo agento apnuodijimą atsakinga Rusija, šia abejone, jog kaltė dar neįrodyta, kaip mat pasinaudojo Rusijos žiniasklaida. Nepaisant to, jog po neatsargios frazės, Premjeras kartojo, kad galutinį tašką padės Jungtinės Karalystės teisėsauga.
Ekspertų nuomone, tokie pasisakymai apie „geresnius santykius su Rusija“ ar bent menkiausia abejonė dėl S. Skirpalio apnuodijimo, kuria labai prastą kontekstą Lietuvos saugumui, o šiais teiginiais puikiai pasinaudoja Rusijos propaganda.
Dar praėjusią savaitę TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis socialiniame tinkle priminė kai kuriuos Premjero pasisakymus Rusijos atžvilgiu.
„1. Reikia atnaujinti tarpvyriausybinius santykius tarp Rusijos ir Lietuvos. 2. Nėra faktų, kad Karbauskis daro verslą Rusijoje. 3. Nėra iki galo įrodyta ar Skripalį nunuodijo rusai. Taip kalba Lietuvos Premjeras. Deleguotas iš rusiškių trąšų praturtėjusio verslininko. To paties, kuris nenori didinti finansavimo gynybai. Visame šitame kontekste nenorom prisimenu VSD ataskaitoje minimą faktą, kad Rusija kitais metais mūsų Prezidento rinkimuose turės savo kandidatą. O gal jau turi? O gal ir programa jau pristatyta?“ – rašė G. Landsbergis.
Kalbėjimas be interpretacijų
Politologės Rimos Urbonaitės nuomone, net jeigu tokie pasisakymai yra tik bandymas pasitikrinti rinkėjų reakcijas ar požiūrį prieš artėjančius prezidento rinkimus, Premjeras turėtų rimtai juos pasverti: ar verta mokėti tokią kainą.
„Bet koks kalbėjimas užsienio politikos klausimais, ypač Rusijos klausimu, turi būti labai gerai apgalvotas. Mes turime vadovautis nuoseklia strategija, kuri turi būti suderinta tarp visų institucijų. Negali užsienio ministras kalbėti viena, o premjeras kita.
Kadangi Rusijos klausimas yra ypatingai jautrus, tai tokio kalibro politikai kaip premjeras, turi kalbėti be galo atsakingai ir apgalvotai,“ - tv3.lt sakė R. Urbonaitė.
„Prieš kelis mėnesius prasidėjusios istorijos, kai pasigirdo premjero raginimai tarsi atgaivinti kažkokius santykius, taip ir nepasakant kokiu būdu tai padaryti ar kokiais konkrečiais atvejais tas bendradarbiavimas yra nepakankamas.
Mano požiūriu premjerui reikėtų labiau galvoti apie tai, kad kalbėjimas neturi palikti vietos interpretacijoms. Jeigu mes viduje šiek tiek galime interpretuoti, bet kaip tai interpretuos, ką jis sako ta pati Rusijos propagandinė žiniasklaida.
Jeigu mes pažiūrėsime kas joje dėjosi po pirmųjų pasisakymų, pareiškimų apie santykių su Rusija tam tikrą atnaujinimą, tai premjeras sakyčiau tapo netgi įkvėpimu propagandiniems portalams. Tad klausimas ar tikrai tai ta kaina, kurią galima mokėti vien dėl to, kaip į vieną ar kitą dalyką reaguoja auditorija.
Propagandiniai portalai tiesiai šviesiai aiškina, kad mes tampame militaristine valstybe, kitaip tariant, spekuliuoja faktais, spekuliuoja skaičiais, ir tikrai padaro situaciją tokią, kuri labai toli nuo realybės. Politikų neatsakingas kalbėjimas turi labai didelę kainą. Netgi jeigu tokiu būdu jie nori pasitikrinti visuomenės nuotaikas, tai klausimas ar tai neatneš daugiau žalos.
Manau, mes neturime sau leisti tokios prabangos kalbėti neatsakingai apie Rusiją,“ - įsitikinusi R. Urbonaitė.
Politinės išminties stoka
Politologės nuomone, aukščiausių šalies vadovų pasisakymai privalo būti suderinti. Ypač užsienio politikos klausimais.
„Suderinamumas be jokios abejonės turi būti. Jeigu jau mes kalbame apie naują liniją kažkokių santykių perspektyvos, tai ta linija turi būti išdirbta. Negali pasakyti, kad tas bendradarbiavimas turi būti kitoks, bet nesugebėti pasakyti koks. Neturėti jokio supratimo koks kitoks ir kaip jį padaryti kitokį.
Nesugebant įvertinti net to, kad tas bendradarbiavimas yra dvipusis, ir jeigu mes kažkokio bendradarbiavimo norime, tai dar nereiškia, kad jis yra įmanomas, juolab, kad kita pusė gali visiškai nenorėti to bendradarbiavimo,“ - teigia pašnekovė.
Politologės nuomone, tokie premjero pasisakymai nebūtinai gali priešrinkiminiai.
„Aš manau, kad tai gali būti ir politinio nepatyrimo, ir politinės išminties stokos padariniai. Vien tik į priešrinkiminius dalykus aš visko nesuvesčiau,“ - tv3.l sakė R. Urbonaitė.
Artėjnatys rinkimai
Tuo metu politologas Saulius Šiliauskas mano, jog šie premjero pasisakymai gali būti nukreipti į tam tikrą rinkėjų auditoriją.
„Tarp vyriausybinio bendradarbiavimo su Rusija lygmens, jis jau gerokai pareiškė. Čia negalima ir kitaip vertinti, tik kaip savotišką rengimąsi rinkimams, pristatant save, kaip tą, kuris bandys kažkaip pataisyt santykius su Rusija, ypač ekonominėje srityje.
Tad ši retorika nukreipta į tuos rinkėjus, kurie mano, kad nereikia erzinti Rusijos, nereikia būti šventesniems už popiežių,“ teigia S. Šiliauskas.
Politologo nuomone, vyriausybė ir prezidentūra turi geriau komunikuoti.
„Gaila, kad tam tikros konkrečios mintys apie santykius su Rusija nėra aiškiai suformuluotos, o bandant pasitaisyti dar blogiau išeina. Pasisakymai užsienio klausimais turi būti suderinti tarp vyriausybės, prezidentūros. Dabar turime situaciją, kuomet prezidentė nuvykusi į Ameriką aiškiai ir vienareikšmiškai kalba Rusijos atžvilgiu, o premjeras lyg nori pasakyti, kad neneigiant grėsmės, mes turime išlikti bendradarbiaujantys,“ - sako S. Šiliauskas.
