Vilniaus politikos analizės instituto politologas Matas Baltrukevičius „Foxpay“ skandalą vadina teisine istorija su politiniu prieskoniu, labiausiai dėl buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės M. Navickienės vyro vaidmens, kaip ir pačios politikės pozicijos.
„Visgi kalbama apie Seimo nario šeimos narį, apie iš esmės investicijas, kurios neatitinka nacionalinio saugumo kriterijų ir pačios Monikos Navickienės laikysena yra tokia, kuri neleidžia taip jau paprastai visko suvesti į teisinius klausimus. Realiai ne taip seniai, iki areštų, buvo paklausta, ką ji galvotų apie savo galimybes dirbti Europos Parlamente. <...> Ji atsakė, kad nemano, kad tiek daug žmonių tą galimybę praleis, bet jeigu jai ateitų tokia galimybė, tai svarstytų.
Tai realiai mes kalbame apie žmogų, kuris savo narystės partijoje nėra sustabdęs, ji nėra atsisakiusi ir Seimo narės mandato. Na, gal nebuvo didelės prasmės dabar tą daryti, kai šiaip ar taip Seimo liko nedaug laiko dirbti, bet tai, kad ji savo mandato neatsisako, tai irgi yra tam tikras prasme pozicijos parodymas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo M. Baltrukevičius.
Šie faktoriai, anot politologo, neleidžia apie M. Navickienė kalbėti kaip apie žmogų, kuris yra padėjęs tašką savo politinėje karjeroje.
Nors kilus skandalui M. Navickienė apsisprendė nedalyvauti Seimo rinkimuose, portalui „Delfi“ ji teigė nematanti pagrindo stabdyti narystės konservatorių partijoje. Tačiau scenarijus, anot M. Baltrukevičiaus, galėjo pakrypti visai kitaip.
Politologo teigimu, baisu įsivaizduoti, kas būtų, jeigu M. Navickienė, būtų priėmusi kitokį sprendimą ir dabar ruoštųsi Seimo rinkimų antrajam turui.
„Aš visgi manau, kad čia buvo tik formali partijos pozicija, kad sprendžia Navickienė, bet buvo su ja kalbama, koks turėtų būti tas sprendimas“, – dėstė M. Baltrukevičius.
Jo teigimu, „Foxpay“ skandalas nors ir uždrėbė dar vieną dėmę ant konservatorių, konkrečiai M. Navickienės, visgi ši istorija tam tikra prasme padėjo TS-LKD tapti dar labiau matomiems.
„Tai faktas, kad žala nėra tokia didžiulė, kokia potencialiai galėjo būti, bet aišku, kad nėra pat maloniausias fonas, kai Tėvynės sąjunga, ką sako ir komunikacijos ekspertai, <...> [jos] lyderiavimą pirmiausia išpučia nemalonus kontekstas ir ši istorija“, – teigė M. Baltrukevičius.
Nemano, kad skandalas atbaidys konservatorių rinkėjus
Politologas, antropologas Bernaras Ivanovas sako, kad vertinant „Foxpay“ istoriją reikia žiūrėti į tai, kas vyksta jau daugiau nei keletą mėnesių.
„O vyksta tiesiog elito grupių tarpusavio santykių aiškinimasis. Akivaizdu, kad labai rimtai užvažiuota ant Gabrieliaus Landsbergio ir jo kompanijos partijoje ir bendrai toje visoje sistemoje. Matyt, kažkieno lūkesčių jis labai stipriai nepateisino“, – teigė B. Ivanovas.
„Jam suduoti smūgiai, aišku, buvo jautrūs, bet kritiški. Ta prasme, kad jokia prokuratūra pas jį neatėjo, jokių areštų nebuvo ir niekas nesiaiškino jo vilos vertės“, – pridūrė jis.
Anot politologo, ši istorija primena laikus, kai Rusijoje, taip pat Ukrainoje oligarchai aiškindavosi tarpusavio santykius pasitelkdami teisėsaugą: pas tam tikrus asmenis būdavo vykdomos kratos, o per žiniasklaidą viešinami jų turtai.
„Todėl aš tai (su „Foxpay“ susijusias kratas – red. past.) vertinu daugiau kaip parodomąją akciją, kad kai kurie politikai žinotų savo vietą“, – komentavo B. Ivanovas.
Visgi rinkėjų tai nejaudina, tikina politologas. Mat konservatorių rinkėjai yra laikomi vienu iš ištikimiausių elektoratų – jie vieningai eina balsuoti, o palaikymą partijai išsako garsiai.
„Konservatorių elektoratas mobilizuotas puikiai pasirodė ir prabalsavo už juos gerai – jie antri, o gal net bus pirmi. Ir niekas jų pasiryžimo ir tikėjimo partija (nes viskas Lietuvos politikoje grindžiama tikėjimu) nepajudins. Todėl visi tie dalykai eina sau, o politinis procesas eina sau“, – kalbėjo B. Ivanovas.
„Summa summarum, čia yra daug istorijų, daug suplakama, bet kaip sakoma, kotletai – sau, musės – sau“, – pridūrė jis.
Skaičiuoja paskutines Landsbergio dienas nacionalinėje politikoje
M. Baltrukevičiaus manymu, TS-LKD lyderio G. Landsbergio karjera nacionalinėje politikoje baigiasi ir galbūt užsienio reikalų ministras nė nesulauks šio Seimo kadencijos pabaigos.
„Aš manau, kad iš tikrųjų Gabrielius Landsbergis puikiai supranta, kad jo kelias nacionalinėje politikoje iš esmės artėja link pabaigos. Jis užėmė užsienio reikalų ministro pareigas, nepavyko tapti Europos Komisijos nariu, partijos vairas greitu laiku bus perduotas greičiausiai Ingridai Šimonytei. Dar iš inercijos Seimo rinkimuose dalyvauja, bet įsitraukimas praktiškai joks, visiškai minimalus, ir natūralu, kad Laurynas Kasčiūnas, aktyvus krašto apsaugos ministras, surinko daugiau pirmumo balsų. Aš manau, kad Gabrielius Landsbergis tikrai nedirbs Seime iki kadencijos pabaigos“, – svarstė politologas.
M. Baltrukevičius pabandė projektuoti, ką pasikeitus Vyriausybei galėtų veikti G. Landsbergis. Kaip rodo praktika, dažniausiai buvę užsienio reikalų ministrai savo karjerą tęsia tarptautinėse organizacijose, tad neatmetama, kad ir konservatorių lyderis ten gali nueiti.
„Buvę užsienio reikalų ministrai dažnai yra visai patrauklūs tarptautiniams tyrimų centrams, kurie nagrinėja tarptautinės politikos klausimus. Galbūt ne tokio kalibro kaip Europos Komisija, bet kažkokie mažiau svarbioje tarptautinėje organizacijos Gabrieliui Landsbergiui galėtų atsirasti vieta. Dėl to aš nemanau, kad jis nacionalinėje politikoje ilgai užsibus“, – tikino politologas.
Politologas: pasinaudojama kiekviena proga priminti, kad yra partija, kuri prezidentui atrodo nepriimtina
G. Landsbergiui aiškinant, kad M. Navickienė politinę kainą jau sumokėjo, Prezidentūra atkirto, jog konservatorių kalbos apie prisiimtą politinę atsakomybę neįtikina. Pasak M. Baltrukevičiaus, tokie Prezidentūros pasisakymai labai aiškiai parodo prezidento ir jo aplinkos požiūrį į TS-LKD.
„Prezidento bendras fonas, kurį jis ir jo aplinka bando sukurti, ir atsiremia į tai, kad pasinaudojama kiekviena proga priminti, kad yra partija, kuri prezidentui atrodo nepriimtina ir kuri, pagal prezidentą ir jo aplinką, yra daugelio problemų Lietuvoje šaltinis“, – pažymėjo politologas.
Antradienį prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė teigė, jog jos neįtikina valdančiosios konservatorių partijos argumentai.
„Visa tai yra politinės etikos ir politinės atsakomybės standartų klausimas, nes girdėjome pasisakymus, kad iš tikrųjų politinė atsakomybė – prisiimta ir klausimas užbaigtas. Tačiau tokiais pasakymais tikrai pademonstruotas, na, tam tikras ne pats aukščiausias politikos etikos normų, vertybių standartas“, – „Žinių radijui“ sakė ji.
„Manęs neįtikina, kaip pilietės, tokie politinės atsakomybės standartai, kuriais sakome, kad politinė istorija baigta. Atvirkščiai, pasisakymai labai nuvilia“, – pabrėžė prezidento patarėja.
Pasak I. Segalovičienės, teisėsaugos tyrimai parodys kokia žala padaryta Lietuvos finansinių technologijų sektoriui bei valstybei apskritai.
„Iš pastarųjų įvykių matome, turbūt, jau tai, kad čia net ne chebrytės, o visa didelė turtingų žmonių chebra, su privačiais skrydžiais į Dubajų, prabangiais laikrodžiais ir automobiliais, dideliais grynais pinigais, dėl kurių vyksta ikiteisminis tyrimas tiek dėl korupcijos, tiek dėl pinigų plovimo ir turtinių nusikaltimų“, – sakė ji.
„Tai chebrytė, kuri gavo pajamas iš valstybės, nes dalyvavo teikiant paslaugas valstybei per viešuosius pirkimus“, – kalbėjo prezidento patarėja.
Ji teigė, jog šią istoriją galima vadinti vienu didžiausių politinių skandalų per pastaruosius keletą metų.
„Foxpay“ skandalas
Teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklos, iš viso buvo sulaikyti ir įtarimai pareikšti 7 asmenims, tarp jų – minėtos įmonės savininkei Ievai Trinkūnaitei, jos sugyventiniui Vilhelmui Germanui ir eksministrės M. Navickienės vyrui Mindaugui Navickui.
Institucijos atskleidžia, kad buvo atliktos 32 kratos, kurių metu rastos nemažos sumos grynųjų pinigų, technikos ir elektroninės informacijos, kriptovaliutos ir turto, meno dirbinių. Kaip skelbiama, kratų metu iš viso rasta 0,5 mln. eurų grynųjų pinigų.
Kaip nurodo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), tyrimas pradėtas dėl galimo neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo, piktnaudžiavimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kyšininkavimo bei papirkinėjimu. Šiuo metu nustatyta, kad bendrininkų grupė 2023–2024 m. galimai legalizavo mažiausiai 17 mln. eurų sumą.
Taip pat siekiant nuslėpti veiklą nuo institucijų galimai buvo mokami kyšiai. Šiuo metu nustatyta galimų kyšių suma siekia per 100 tūkst. eurų.
Anot FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininko Roberto Šadianeco, ateityje įtariamųjų gali būti daugiau nei septyni.
Institucijos pabrėžia, kad pati M. Navickienė byloje „nefigūruoja“, ir „bent kol kas“ jos apklausti pagrindo nėra.
Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojo Jovito Raškevičiaus, tarnyba birželį pradėtame ikiteisminiame tyrime fokusuojasi į galimą poveikio darymą sudarant viešuosius pirkimus ir pinigų plovimą, kas susiję su „Foxpay“ teikiamomis paslaugomis viešajam sektoriui.
Kaip teigė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis, rugsėjį nutarta anksčiau pradėtus įvairius ikiteisminius tyrimus sujungti į vieną tyrimą, kurio akiratyje ir atsidūrė įmonės „Foxpay“ veikla.
STT tyrimo ėmėsi, Lietuvos bankui atliekant patikrinimą dėl „Foxpay“ veiklos. Taip pat LB papildomai kontroliuoja centrinio banko nurodymų nesilaikiusios „Foxpay“ per mokėjimų sistemą „Centrolink“ teikiamas viešąsias paslaugas.
„Foxpay“ vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje atsidūrė, kai pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – M. Navickienės sutuoktinis M. Navickas.
M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Vėliau 15min.lt pranešė, kad pernai ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų. Dėl kilusio skandalo dėl ryšių su I. Trinkūnaite bei V. Germanu, M. Navickienė pasitraukė iš ministrės posto.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“:
