Diskusijos dėl pandemijos valdymo netyla. Opozicija aktyviai skatina Vyriausybę kuo greičiau skelbti karantiną ir sako, esą jis nėra skelbiamas dėl to, kad valdantieji taupo pinigus.
Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė atkerta, kad pernai susidūrus su prastėjančia epidemiologine situacija ir tuometiniams valdantiesiems, šiuo metu opozicijoje esantiems valstiečiams griežtinti priemonių nesinorėjo.
Girdimi disonansai
Komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas sako, kad stebint diskusijas ne visada atrodo, jog Lietuvoje yra siekiama suvaldyti pandemiją. Pastebima, kad valdantieji šiek tiek atlaisvino savo retoriką, o opozicija siunčia disonuojančias žinutes: vieną kartą siūlo pandemiją valdyti be prievartos, o kitą dieną pareiškia, kad būtina griežta priemonė – karantinas.
„Jeigu pasiklausytume opozicijos, ką jie sako – nereikia versti skiepytis, reikia įtikinėti, iš viso blefuoja su žmonėmis, kurie sako, kad čia yra išsigalvojimas arba nieko tokio. Ko gero, reikėtų suprasti, kad opozicija kaip tik nori minkštesnių priemonių.
Paskutinę savaitę būtų galima įžiūrėti tam tikrą Vyriausybės retorikos minkštinimą. Nors priemonės ir žygiuoja, įvestos kaukės privalomos, bet retorika sako – lyg ir verslus išsaugosime, neuždarinėsime, ministras Dulkys sakė, kad kino teatrų nežudysime. Retorikos modifikacijos, paleidimo savieigai yra“, – tv3.lt komentuoja M. Lapinskas.
Eksperto nuomone, sekant viešąją erdvę žmonėms gali kilti klausimų dėl priimamų sprendimų. Kaip pastebi M. Lapinskas, per šį laiką, kol tvarkomės su pandemiją, gyventojams iki šiol nėra aiškiai pasakoma, ką reiškia karantinas, kuo šis režimas skiriasi nuo kitų pandemijos valdymo priemonių.
„Iš vienos pusės, ko gero, tai yra labiau techninis klausimas. Jeigu ministerijose dirbtų ne tik IT specialistai, bet ir vienas kitas filologas, gal sugalvotų kokių gražesnių sinonimų šiam žodžiui.
Iš kitos pusės, spaudžiant Vyriausybę priimti karantiną, tai primena žarijų žarstymą svetimomis rankomis. Ko gero, ta pati opozicija priėmus karantiną skelbtų, kaip negalima varžyti žmonių laisvių“, – teigia M. Lapinskas.
Reikia komunikacijos ekspertų pagalbos
„INK agency“ vyr. partneris, komunikacijos ekspertas Kęstutis Gečas sako, kad opozicijos keliamos diskusijos ir ginčai vienais ar kitais klausimais yra normali demokratinės valstybės politinės diskusijos dalis.
„Visada žinome, kad opozicija turi kitą nuomonę, dažniausiai priešingą ir dažniausiai kritišką nuomonę“, – tv3.lt komentuoja K. Gečas.
Nesutarimų dėl karantino skelbimo klausimą jis sako vertinantis per dvi prizmes – kaip verslininkas ir kaip komunikacijos ekspertas.
Kaip verslo atstovas, K. Gečas mano, kada karantiną reikėtų skelbti tik kritiniu atveju ir tada, kai kitos galimos priemonės būti išbandytos.
„Kaip parodė praėjusios žiemos ilgasis karantinas, jis daro milžinišką žalą ne tik ekonomikai, ne tik kasdieniniam gyvenimui, bet iš žmonių psichologiniams dalykams, kas galiausiai priveda prie to, kad žmonės pradeda ignoruoti karantiną, vengti ir tada toks karantinas nebetenka prasmės“, – teigia K. Gečas.
Į šį klausimą žiūrint iš komunikacinės pusės, specialistas pasigenda komunikacijos ekspertų, galinčių patarti Vyriausybei šiomis temomis. Kaip sako specialistas, sprendimus dėl ribojimų ar karantino priima medikai ar su sveikatos priežiūra susiję žmonės.
„Tai yra privaloma, kad jie turi būti, tačiau toje grupėje, tuose sprendimuose labai rimtą balsą turėtų turėti žmonės, kurie susiję su socialiniais dalykais, komunikaciniais dalykais.
Karantinas yra ne tik medicinos klausimas, ne tik epidemiologijos, pandemijos situacijos valdymo klausimas. Reikia numatyti, kaip žmonės priims, kaip jie elgsis, kokį rezultatą socialiniams procesams, visuomenei tai turės“, – sako K. Gečas.
Karantinas: sąvoka baisūnė ar tai, prie ko žmonės jau priprato?
M. Lapinskas mano, kad opozicija siūlydama skelbti karantiną žaidžia nenuoširdų žaidimą, o Vyriausybė yra pasimetusi. M. Lapinsko nuomone, gali būti, kad skelbti karantiną Vyriausybė vengia ir dėl to, kad ši sąvoka žmonėms kelia siaubą.
„Ekstremali padėtis – du žodžiai, o ir ekstremalių padėčių ir pasienyje, ir su pandemija, ir gal dar kažkur yra. Tai ne taip gąsdina. Karantinas netgi jeigu jis neturėtų jokio turinio, vis tiek skamba labai baisiai ir politikoje, kaip ir pokeryje, nebūtina tai, ką darai, taip ir įvardinti. Visada galima rasti gražesnių, švelnesnių žodžių. Žmonėms, kurie skaito antraštes, švelnūs ir gražūs žodžiai patinka“, – sako M. Lapinskas.
Kiek kitokios nuomonės laikosi K. Gečas. Jo įsitikinimu, žmonės apskritai priešinasi pandemijos valdymo ribojimams, yra įtikėjusių, kad jokio viruso nėra ir kad pandemija yra tik sąmokslas.
„Pernai kovo mėnesio karantinas išties buvo veiksmingas, nes visa populiacija, žmonės buvo išsigandę ir atidžiai laikėsi karantino. Laikui bėgant žmonės pripranta prie grėsmės ir nebėra tokie atsargūs. Tada turi imtis arba diktatoriškų, tironiškų būdų, kas vyksta tokiose šalyse, kaip Kinija ir panašios“, – komentuoja K. Gečas.
Vyriausybės komunikacijai galimi du keliai
M. Lapinskas penktadienį nuvyko į Švediją, kur nuo penktadienio nustojo galioti koronaviruso ribojimai. Specialistas pastebi, kad Švedijoje, nors kaukės ir nėra privalomos, išvysti kaukę dėvintį žmogų nėra retas reiškinys. Pasak M. Lapinsko, kaukes čia dėvi maždaug kas penktas sutiktas žmogus.
Ne vienas ekspertas yra pasakęs, kad pandemijos valdymo sėkmė priklauso ir nuo pačių gyventojų pastangų – kaip laikysimės rekomendacijų, higienos reikalavimų, taip pat ir nuo vakcinacijos rodiklių.
Paklaustas, kaip Vyriausybė turėtų komunikuoti su pandemija netikinčiais ir skiepytis atsisakančiais asmenimis, M. Lapinskas sako, jog yra du keliai. Vienas – elgtis taip, kaip elgiasi Italija ar JAV.
„Pakankamai griežtomis priemonėmis žmones skatinti ar versti vakcinuotis ir be didelių kalbų. Tokiu atveju, kito kelio, ko gero, nėra, nes alternatyva yra nieko nedaryti. Kiek ir kas užsikrės, tiek ir užsikrės“, – sako M. Lapinskas.
Vis dėlto specialistas pastebi, kad kai kuriems žmonėms valstybės požiūris į pandemiją gali pasirodyti per siauras.
„Žmonės mirdavo visais laikais ir padidėjęs mirtingumas dėl išsiveržusio ugnikalnio, alkoholizmo visada gali atsirasti“, – teigia M. Lapinskas.
K. Gečas mano, kad vakcinacija yra bendruomeninis, o ne asmeninis klausimas.
„Kada keliamas teisės skiepytis arba nesiskiepyti klausimas, jis susiduria su bendruomenės teise būti saugia arba nesaugia pandemijos atveju. Jeigu mes esame visuomenė, susitarusi kartu gyventi, vis dėlto turime atsisakyti asmeninės laisvės vardan bendruomenės naudos“, – sako K. Gečas.
Specialistas mano, kad skiepytis nesutinkantiems gyventojams išties turėtų būti sukuriami tam tikri nepatogumai.
„Nesu specialistas, nežinau, ar tai turėtų būti didesni mokesčiai, netgi neskubiųjų medicinos paslaugų prieinamumas. Tie žmonės, kurie nenori vardam bendruomenės pasistengti ir kelia savo asmenines laisves aukščiau, jie turi už tai mokėti kažkokį mokestį.
Bet to negalima įvedinėti be rimtos komunikacijos. Komunikacija yra kaip amortizacija veiksmams. Turi būti masyvi komunikacija, kuri eitų prieš veiksmus ir juos palydėtų. Veiksmai turi būti, nes, kaip matome, komunikacija jau nebeveikia“, – sako K. Gečas.
Katkus: įtikinėjimų laikas jau yra praėjęs
Viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus mano, kad su komunikacija apie vakcinaciją jau yra pavėluota. Pasak specialisto, valdantieji didžiąją laiko dalį komunikacijoje apie skiepus nedarė nieko arba darė blogai.
M. Katkus pastebi, kad nuo pat vasario, kai tik buvo pradėta kalbėti apie vakcinaciją, kampanija nepasikeitė. Nuo pat pradžių, pasak M. Katkaus, kampanija buvo nesuderinta ir neturėjo aiškaus tikslo.
Specialistas sako, kad kritiniu momentu, kai komunikacinėmis priemonėmis dar buvo galima pakeisti dalies visuomenės įsitikinimus, nebuvo imtasi tinkamų veiksmų. Dar tik vakcinacijai prasidėjus reikėjo pradėti kovoti su dezinformacija.
„Vėliau ateina laikas, kada dalis žmonių nusprendė nesivakcinuoti arba susidarė savo nuomonę. Susidariusią nuomonę pakeisti yra gerokai sunkiau komunikacijos priemonėmis. Rinkodaroje, žmonės, kurie perka „Coca-Cola“, jie labai sunkiai persimeta į „Pepsi Cola“ pusę“, – tv3.lt komentuoja M. Katkus.
Specialistas pastebi, kad su skiepų komunikacija yra dirbama, tačiau priemonės, kurių imamasi, yra per lėtos. Todėl laikas žmonių įtikinėjimui jau esą yra praėjęs.
M. Katkaus nuomone, skiepytis nesutinkantiems asmenims reikia siųsti aiškią žinutę, kad nepasiskiepijus gyventi nebus patogu. Teisingas žingsnis, pasak specialisto, buvo pranešti, kad galimybių paso neturintiems asmenims įsigalios tam tikri ribojimai.
„Tam tikru metu norėdamas apsaugoti tuos, kurie yra pasiskiepiję, savo ligonines, turi pradėti sukurti dvi pandemines situacijas. Viena situacija yra žmonėms, kurie jau pasiskiepijo, kita – žmonėms, kurie nepasiskiepijo.
Tai reikalauja nuoseklumo, tai nėra populiarios priemonės, bet tam tikru metu su žmonėmis komunikacijos priemonėmis nepasikalbėjai, įtikinėjimas jau nebeveikia, nes žmonės yra užsispyrę – privalai parodyti, kad saugoji žmones, kurie jau yra pasiskiepiję ir kad tie, kurie jau pasiskiepiję yra vertybė“, – sako M. Katkus.
Jei rengiant kai kurias komunikacijos kampanijas joms galima skirti daugiau laiko, įsigilinti į galimas reakcijas ir pasiruošti, komunikuojant pandemijos klausimais, kaip sako specialistas, reikia ryžto.
„Mano nuomone, kitų šalių patirtis, kada be jokių ceremonijų liepė skiepytis valstybės tarnautojams, įvedė galimybių pasus, stendamosi atskirti nepasiskiepijusius, kontroliavo šį sprendimą, pakankamai aiškiai nustatė kontrolę, jos pasiekė greitų ir gerų rezultatų.
Kai Lietuvoje apie tai paskelbta, prisimenu, kad buvo skiepijamasi 200 per dieną, o kai paskelbė apie šitą priemonę, (atsirado – aut. past.) 25 tūkst. ir daugiau besiskiepijančių. Galime sakyti, kad visi šie žmonės dėl priemonių buvo išgelbėti“, – teigia M. Katkus.
Valdžią renkame tam, kad priimtų sunkius sprendimus
M. Katkus pastebi, kad dėl pandemijos valdymo priemonių Vyriausybė patyrė didelį spaudimą iš įvairių pusių. Žmonės protestavo prieš pandemijos valdymo priemones, be to, spaudimą galėjo kelti ir prezidentas, keliskart kritiškai atsiliepęs į Vyriausybės idėjas.
„Suprantu, kad Vyriausybė turėjo daug problemų, bet manau, kad iš pagarbos tiems žmonėms, kurie yra pasiskiepiję, bus laikomasi nuostatos, kad karantinas bus lengvesnis. Pavyzdžiui, kaip Danijoje, kur paskiepyta 80 proc. žmonių.
Tada, kai mes kuo daugiau žmonių paskiepysim, kelias į karantiną yra geriausias būdas parodyti, kad nepasiskiepijęs tu prarandi didelę dalį dalykų, kuriuos norėtum daryti. Jeigu mes kuriame valstybę, kurioje žmonės turi elgtis atsakingai, o tie, kurie elgiasi neatsakingai gali puikiai gyventi, jiems pandemija tęsiasi toliau, o kitiems ne“, – sako M. Katkus.
Tačiau taip pat pripažįstama, kad kai kurie Vyriausybės priimami sprendimai gyventojus gali erzinti. Pavyzdžiui, privalomo kaukių dėvėjimo grąžinimas. M. Katkus mano, kad šio ribojimo niekas nesilaikys.
„Mes pažadėjome, kad pasiskiepysi ir galėsi gyventi normalų gyvenimą, bet pažadas yra neištęsėtas. Čia yra didelė problema, nes čia Vyriausybė susiduria ne su žmonėmis, kurie yra etatiniai protestuotojai, <…>, o su žmonėmis, kurie kuria valstybę, kai kurie balsavo už valdančiąsias partijas“, – teigia M. Katkus.
Specialistas sako, kad dalis nesiskiepijančių gyventojų dvejoja, jiems gali užtekti paaiškinimo, tačiau iš kitos puses, paaiškinimų laikas jau yra praėjęs, todėl reikia imtis priemonių.
„Testus toliau apmokame žmonėms, neįvedėme privalomo vaikų skiepijimo, kas yra daugelyje šalių daroma arba padaryta. Tai būtų sumažinę sergamumą, buvo akivaizdu, kada leido vaikams nesitestuoti ar nesiskiepyti, kad turėsime didžiulę bangą, susijusią su švietimo įstaigomis.
Kodėl Vyriausybė palūžo šioje vietoje? Suprantu, kad tai yra sunkus dalykas ir būtų išgyvenę didelį spaudimą, bet mes tam ir renkame savo valdybės vadovus, kad jie darytų sunkius sprendimus“, – komentuoja M. Katkus.
Susikibo Veryga ir Šimonytė
Portalas tv3.lt primena, kad buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įvertino trečiadienį Vyriausybės grąžintą privalomą kaukių dėvėjimą patalpose.
„Bendrai pats karantino neskelbimas atrodo šiek tiek keistokai ir <...> man tai susidaro dar vienas vaizdas, kad premjerė prisikalbėjus, kad stengsis neskelbti karantino, tokiu būdu bando tam tikrų politinių dividendų gauti. Kai nėra karantino, bet priemonės kažkokios įvedinėjamos“, – ketvirtadienį Seime susirinkusiems žurnalistams teigė A. Veryga.
„Garbės žodis, aš pasižiūrėjau, ką buvo paskelbęs ponas Veryga praėjusiais metais tuo pačiu metu, kai atvejų skaičius buvo toks pats, kaip dabar. Tai tada buvo ką tik paskelbtas karantinas ir buvo apribota dalis veiklų. <...> Bet tikrai buvo toli nuo kažkokio griežto karantino.
Antras dalykas, tada paskiepytų žmonių Lietuvoje nebuvo. Dabar, vis dėlto, Lietuvoje yra paskiepyta 1,7 mln. žmonių, yra veikiantis būdas užtikrinti saugų paslaugų teikimą. Čia nėra nei Vyriausybės interesas, nei to paties verslo interesas, kad verslas būtų visiškai uždarytas. Yra galimybės veikti gerokai saugiau, nei praėjusiais metais.
Noriu priminti, kad praėjusiais metais, iki pat naujos Vyriausybės suformavimo, ponui Verygai neatrodė, kad yra reikalas griežtinti karantino reikalavimus“, – Seime ketvirtadienį susirinkusiems žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Kalbėdama apie išmokas papildomai su koronavirusu dirbantiems medikams, premjerė teigė, kad tai yra klausimas, iš kurio biudžeto yra mokami priedai.
„Jie yra mokami, tik klausimas „kišenės“, ar tai PSDF pinigai, ar valstybės biudžeto. Tuo klausimu niekas nesikeičia“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė buvo paprašyta patikslinti, ar visiems dirbantiesiems būtinos kaukės viduje ir ar visiems yra taikoma rekomendacija dirbti iš namų.
„Aš sakiau, sakau ir sakysiu, kad labai daug priklauso nuo to, kiek patys žmonės rimtai vertina situaciją, kiek jie laikosi atstumų, juk niekas nevaikšto su liniuote ir nematuoja, ar jūs stovite du metrus nuo manęs ar truputėlį arčiau. Čia susivokimo klausimas. Kiekvienas darbdavys [įvertins], ypač žinodamas savo įmonės rizikingumą, kiek žmonių dirba, kokiose patalpose, kiek yra paskiepytų. <...> Negali išsiųsti į nuotolinį darbą žmonių, kurie kepa duoną“, – sakė I. Šimonytė.
Visgi, kadangi darbo vietose virusas plinta sparčiai, biurų darbuotojams, kurie gali atlikti savo darbą iš namų, I. Šimonytė rekomendavo dirbti nuotoliu.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad veido kaukių (respiratorių ar kitų priemonių) dėvėjimas uždarose erdvėse (pavyzdžiui., kai teikiamos ar gaunamos paslaugos, perkamos prekės, darbo metu, dalyvaujant renginiuose), yra privalomas, nepriklausomai nuo to, ar veikla vykdoma su galimybių pasu ar be jo.
Nutarimu taip pat rekomenduojama viešiesiems, tiek privatiems juridiniams asmenims darbą organizuoti nuotoliniu būdu.
Naujoji tvarka įsigaliojo penktadienį – spalio 1 d.
