Rasinė diskriminacija tampa vis aktualesne problema Lietuvoje, o jai spręsti reikalinga tvirtesnė politinė valia.
Tokia nuomonė buvo išsakyta pirmadienį Vilniuje vykusioje apskrito stalo diskusijoje "Rasinės diskriminacijos kaina: lygių galimybių politikos efektyvumas Lietuvoje".
Kaip pranešė Žmogaus teisių stebėjimo institutas, ši diskusija - vienas pirmųjų bandymų apsvarstyti lygių galimybių politikos efektyvumo klausimus, bendradarbiaujant valstybės, mokslo įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovams.
Pasak pranešimo, ekspertai sutarė, jog žmogaus teisių politika Lietuvoje ne visuomet tinkamai planuojama ir koordinuojama.
Pasak Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus Henriko Mickevičiaus, vienas iš galimų šios problemos sprendimo būdų - nacionalinės žmogaus teisių institucijos įsteigimas. Įsteigti tokią instituciją, 2005 metais Lietuvai yra rekomendavęs ir Jungtinių Tautų rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas.
Tokia institucija turėtų formuoti žmogaus teisių politiką Lietuvoje, nuolat stebėti ir analizuoti situaciją, formuoti politikos prioritetus, identifikuoti problemas, siūlyti jų sprendimo būdus.
Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro darbuotojas Tadas Leončikas pažymėjo, kad atliktų socialinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje labiausiai nemėgstamos grupės yra musulmonai, čečėnai ir pabėgėliai. Daugybę problemų patiria romai, pavyzdžiui, įsidarbindami ar apsirūpindami būstu.
Atkreiptas dėmesys, jog Lietuva vis dar nėra ratifikavusi Europos žmogaus teisių konvencijos 12-ojo protokolo, kuris numato, kad joks valstybės priimtas teisės aktas arba jo įgyvendinimas negali būti diskriminacinis.
Skirtingai nei kitos JT narės, Lietuva kol kas nesuteikia diskriminacijos aukoms teisės teikti individualius skundus Jungtinių Tautų rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetui, taip apribodama pažeidžiamų asmenų galimybes ginti savo teises.
Šiuo metu Lietuva įgyvendina ne visas ES Rasės direktyvos nuostatas. Diskriminacijos įrodinėjimo našta teisme nėra perkeliama diskriminuojančiam asmeniui. Rasinės diskriminacijos aukos neturi aiškiai apibrėžtos galimybės gauti kompensaciją už patirtą turtinę ar moralinę žalą. Kitaip nei reikalauja ES teisės nuostatos, Lietuvoje etninės diskriminacijos aukoms teisminiuose procesuose negali atstovauti asociacijos ar nevyriausybinės organizacijos. Dėl to sumažėja diskriminaciją patyrusių žmonių galimybės efektyviai apginti savo teises.
Anot pranešimo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių ir socialinės integracijos departamento direktorius Alfredas Nazarovas informavo, kad minėtos problemos yra sprendžiamos naujame Lygių galimybių įstatymo projekte, kuris yra suderintas ir artimiausiu metu turėtų būti pateiktas Seimo svarstymui.
Diskusijos metu Socialinių tyrimų instituto direktorius Arvydas Matulionis priminė, jog 2010 metais Europos Komisija kovai su rasizmu ir netolerancija rengs ketvirtąjį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, todėl 2009 metais galima laukti Komisijos apsilankymo Lietuvoje.
