Paryžiuje įsikūrusi organizacija teigia, kad Lietuvos žiniasklaida „žinoma kaip nepriklausoma ir galinti laisvai kritikuoti vyriausybę, bet ne visada – stambiojo verslo interesus“.
„Žurnalistų šaltiniai yra gerai apsaugoti 2014 metais priėmus Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. Tačiau už šmeižtą tebėra numatytos baudos arba įkalinimas“, - rašo „Reporteriai be sienų“.
„Žiniasklaida priklauso kelioms nacionalinėms ir užsienio bendrovėms. Įstatymai draudžia bankams investuoti į žiniasklaidos priemones, bet jie apeina šį draudimą naudodamiesi holdingo bendrovėmis. Žiniasklaidos biuruose bet kuriuo metu gali būti atliekamos kratos, o žurnalistų būdavo pasiklausoma“, - teigia organizacija.
Politiškai tendencinga informacija
Pasak Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto vadovo Deimanto Jastramskio, žiniasklaidos laisvės rizikos veiksniu išlieka nepakankamas daugelio žiniasklaidos organizacijų ekonominis pajėgumas.
„Žiniasklaidos reklamos rinka 2016 metais buvo 50 milijonų eurų mažesnė nei 2008 metais. Tokioje situacijoje politinių subjektų kontroliuojamos lėšos - politinė reklama, viešinimo pinigai - turi didesnę įtaką politiškai tendencingos informacijos skleidimui“, - BNS trečiadienį sakė D.Jastramskis.
Jo teigimu, žiniasklaidos laisvę silpnina didelė žiniasklaidos organizacijų nuosavybės ir rinkos dalių - televizijos, radijo, dienraščių, iš dalies ir interneto - koncentracija, taip pat tai, jog žiniasklaidą valdo stambūs verslo subjektai, įsitvirtinę ir kitose verslo srityse.
„Neskaidrūs sandėriai tarp stambaus verslo, valdančio žiniasklaidą, ir politikų dar labiau smaugia dalies žiniasklaidos laisvę. Praėjusiais metais šiuo aspektu liūdnai atrodė „MG Baltic“ ir „Lietuvos ryto“ grupė“, - sakė jis.
Pasak D.Jastramskio, jeigu matuotume žiniasklaidos laisvę pavieniuose Lietuvos regionuose, situacija kai kur būtų gerokai kritiškesnė palyginti su nacionaline žiniasklaida.
„Pats aiškiausias ir labiausiai išgarsintas pavyzdys yra Druskininkai, kur neatlaikiusi savivaldybei lojalios nemokamos žiniasklaidos konkurencijos, iš rinkos turėjo pasitraukti privati žiniasklaidos priemonė. 2016 metais porą kartų rimtai žiniasklaidos laisvę varžyti buvo užsimojęs ir Seimas, priimdamas tam nepalankias Baudžiamojo ir Civilinio kodeksų pataisas, kurios buvo atšauktos tik jas vetavus prezidentei“, - teigė jis.
Kritika - JAV, Britanijai ir Lenkijai
Iš Baltijos šalių geriausiai įvertina Estija - ji užima 12-ą vietą. Latvija reitinge užėmė 28-ą poziciją, Lenkija - 54-ą, Rusija - 148-ą, Baltarusija - 153-ą.
Nacionalistinė Lenkijos vyriausybė ataskaitoje kaltinama „pavertusi visuomeninį radiją ir televizijos kanalus propagandos įrankiais“ bei bandanti reguliuoti nepriklausomus laikraščius.
Lietuva reitinge smunka antrus metus iš eilės - 2015 metais šalis buvo 31-oje vietoje. Aukščiausiai - į dešimtą vietą - Lietuva buvo pakilusi 2009 metais.
„Reporteriai be sienų“ teigia, kad žiniasklaidos laisvė pasaulyje dar niekada nebuvo tokiame dideliame pavojuje kaip dabar, „naujojoje nuvertintos tiesos (post-truth) ir melagingų naujienų epochoje“ po JAV prezidento rinkimų.
Trečiadienį paskelbtame indekse organizacija perspėjo apie „itin toksišką“ žiniasklaidos kritiką, užfiksuotą per Donaldo Trumpo JAV prezidento rinkimų kampaniją bei Didžiosios Britanijos „Brexit“ referendumą.
JAV ir Britanija šių metų indekse nukrito dviem pozicijomis ir atitinkamai užima 43-ą ir 40-ą vietą.
