Vakar Seime surengtoje diskusijoje „Interneto operatoriai ir kūrėjų atstovai vieningame paieškų kelyje“ buvo ieškoma būdų, kaip išspręsti šią problemą.
Žmonės nelegalaus turinio svetainių neatpažįsta
Diskusijos iniciatorės asociacijos „Agata“ direktorė Agnė Masalskytė tikino, kad naujausia asociacijos atlikta apklausa parodė, kad vartotojai jau yra pasirengę mokėti.
„Mes tai vadiname švenčiausiąja trejybe – bausti, šviesti ir pateikti pakankamai gerų paslaugų. Atlikę vartotojų apklausą pamatėme, kad tik 6 procentai pasako, kad naudotų nelegalią platformą. Taigi matome, kad idėjinių piratų jau yra mažiau. Vidutiniškai legaliam muzikos ar filmų priėjimui vartotojai galėtų mokėti apie 4,5 euro per mėnesį. Tai rodo, kad vartotojai jau yra pasiruošę mokėti“, - pasakoja A.Masalskytė.
„Vienas klausimas mus tikrai sutrikdė. Paklausėme, kokias legalias muzikos ar filmų vartojimo platformas jie žino. Ir paaiškėjo, kad iš 10 išvardintų 5 yra nelegalios. Taigi, vartotojai ne visada žino, kurios yra legalios, o kurios ne. Bet gal čia yra žvilgsnis į švietimo ir edukacijos pusę“, - apklausos išvadomis dalinosi „Agata“ direktorė.
Internetas be piratų neįmanomas?
Telia“ vyriausiasis juriskonsultas Paulius Pakutinskas tikina, kad vis populiarėjančios legalios turinio platformos įrodo, kad tai piratų kiekį internete sumažina.
„Egzistuoja teiginys, kad internetas be piratų nėra įmanomas. Visur jie yra. Pasižiūrėkime, atsiradus „Spotify“, „Apple music“ problema, jei ne mirė, tai labai stipriai sumažėjo. Net ir žaidimų industrija, kai padaroma galimybė tik prisijungus žaisti, randamas naujas verslo modelis už ką ir kaip mokėti. Atitinkamai mes matome, kad mes neapsiūlome tiek, kiek galėtume pasiūlyti. Kad ir platforma „Pakartot.lt“. Tikrai yra būdų kaip padaryti, kad piratavimas išnyktų“, - tikina P.Pakutinskas.
„Vartotojas nori neriboto pasirinkimo, nori patogios ir paprastos sistemos. Natūralu, kad čia yra socialinio poreikio patenkinimas ir gera, teisinga kaina. Iš kūrėjo pusės - galimybė kurti, žinomumas, priėjimas prie fanų ir patogumas, socialinio poreikio patenkinimas ir pinigai. Šitie poreikiai sutampa, bet mes nerandame įrankio, kad susijungtų viskas“, - problemos esmę įvardina P.Pakutinskas.
VMI: veiklą vykdome
VMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės organizavimo skyriaus vedėjas Rolandas Puncevičius tikina, kad net ir užšaldžius banko sąskaitas, piratai randa būdų, kaip veiklą atkurti.
„Mes vien šiemet esame nustatę virš pusantro milijono eurų nedeklaruotų pajamų. Mes galime tai identifikuoti, esame pritaikę ribojimo priemones. Apribojome galimybę naudotis sąskaitomis, kilus tam tikriems mokesčių slėpimo įtarimams, informacija pateikiama teisėsaugos institucijoms. Tačiau tendencija aiški, jei mes užblokuojame tam tikras sąskaitas, užkertame galimybes į jas pervesti. Dažniausiai užsienio piliečiai atsidaro naujas sąskaitas, kuriose vėl vyksta tas pats“, - pasakoja R.Puncevičius.
„Mokesčių administratorius dėmesį skiria didžiausią mokestinę riziką turintiems asmenims. Tie, kurie daugiausiai nesumoka mokesčių. Šiais metais mes darėme jau 7 kontrolės veiksmus, nukreiptus prieš populiariausius tinklalapius, kuriuose per dieną apsilanko per 100 tūkstančių unikalių vartotojų. Veiklą vykdome“, - pasakoja VMI atstovas R.Puncevičus.
Nesupranta, kad prilygsta Seimo pirmininko automobilio nuvarymui
Konservatorius Vytautas Juozapaitis tikina, kad didžiausia problema yra visuomenės nesuvokimas dėl padaromo nusikaltimo masto. „ Paklauskite gatvėje žmonių, ar jie tikrai adekvačiai reaguoja ir ar tikrai jie supranta, kad atsisiųsti kažkokį nelegalų filmą yra toks pat nusikaltimas kaip nuvaryti Seimo pirmininko automobilį nuo Seimo. Suvokti tą sampratą žmonės nėra pakankamai mokomi“, - problemą įvardina Seimo narys.
Seimo narys valstietis Virginijus Sinkevičius tikina, kad net iš užblokavus interneto prieigą, rezultatas nebūna pasiekiamas. „Yra įstatymų bazė numatyta, bet tos prieigos blokavimo nėra, nevyksta. Bet ar jis būtų efektyviausias? Pavyzdžiai akivaizdžiai rodo, kad ne. Pavyzdžiu imkime kad ir „PirateBay“, kai yra uždaromas vienas portalas, atsiranda apie 300 jo klonų. Norėčiau to efektyvumo ieškoti ne teismuose, o draugiškuose sprendimuose. Labai čia noriu pasidžiaugti „Latga“, kuri mokiniams „Pin dienos“ metu pasakoja, kad čia yra tokia pat vagystė kaip iš svetimos kišenės imami pinigai“, - tikina valstietis.
Konservatorius ir Kultūros komiteto narys Vytautas Kernagis tikino, kad reikia rasti tokį paslaugų paketą ir turinio prieinamumą tokį, kad noro piratauti net nebūtų.
„VMI negali priversti tokių sistemų mokėti mokesčių. Mūsų bankai leidžia naudotis savomis sistemomis ir nelegaliai rinkti pinigus. Konkrečiai kalbėkime apie „filmai.in“. Opcijų kaip apmokėti ten yra apsčiai. Taip pat pritarčiau, kad būtų tinkamos platformos. Nes pavyzdžiui, kalbėkim apie serialą „Sostų karai“, jokiam Lietuvoje prieiname „Netflix“ negausime, nes žinome, koks tai yra paslaugų paketas. Reikėtų didinti tų paslaugų paketą“, - tikina Seimo narys V.Kernagis
Bausti ir vartotoją?
Lietuvos muzikos verslo asociacijos vadovas Vaidotas Stackevičius primena, kad galbūt suveiktų ir atsakomybės priminimas pačiam vartotojui.
„Smagu, kad sutariame, jog piratavimas yra įsisenėjusi problema Lietuvoje. Ir sutariame, kad mūsų netenkina statistika, kad pagal procentinę išraišką esme vieni lyderiaujančių pasaulyje pagal piratavimą. Viena iš priemonių galėtu būti prieigos blokavimas internete, taip pat sekti keliaujančius pinigus. Žmonių edukavimas turi būti taip pat. Nustatėme, kad kai ką žmonės daro iš nežinojimo ir nesusivokimo. O vartotojus reikia įspėti, kad jie žinotų, ką daro, ir kad juos gali pasiekti ir finansinė atsakomybė“, - išeitį mato V.Stackevičius.
Išeitis yra
Lošimų priežiūros tarnybos vadovas Virginijus Daukšys tikina, kad prieš kelerius metus jų institucijos įvykdytas nelegalių lošimų portalų apribojimas suveikė.
„Mes esame praktikoje susidūrę ir praėję tą kelią. Blokavimo priemonė pasiteisino. Kai kalbame apie veikimą, nepamirškime, kad norint apeiti blokavimą, tai padaryti galima padaryti. Mes nelegalius lošimų portalus prilyginome kontrabandai ir vagystei. Tie portalai, kuriuose jie yra registruoti, į tas šalis ne kartą buvo siunčiami laišką, kreipiamasi į vietinę žiniasklaidą ir priežiūros tarnybas. Labai greitai didieji portalai, kurie teikia paslaugas Lietuvoje, automatiškai išėjo iš Lietuvos rinkos“, - tikina V.Daukšys.
