Viešoje erdvėje kandidato į premjerus G. Palucko ankstesni pasisakymai kai kurių politikų ir visuomenės veikėjų įvardinti kaip gana draugiški Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos atžvilgiu.
Vilpišauskas: pasisakymai apie karą Ukrainoje rodo jo nesusivokimą ir neadekvatumą
Jean Monnet Chair profesorius, politologas Ramūnas Vilpišauskas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad kai kurie G. Palucko pasisakymai galėtų būti vertinami kaip „priešrinkiminiai plepalai“.
„Kai kurie jo pasisakymai, manau, traktuotini kaip opozicijos atstovo kalbėjimas, kurį galima apibūdinti jo paties žodžiais. Kiek pamenu, jis rugpjūčio pabaigoje dalyvaudamas vienoje LRT pokalbių laidoje teigė, kad visi priešrinkiminės kampanijos metu sakomi dalykai yra plepalai, kuriuos vėliau politikai pamirš“, – komentavo R. Vilpišauskas.
Jis priminė, kad tokių plepalų ir socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė prikalbėjusi pakankamai, kai žadėjo laimėjusi rinkimus vadovauti Vyriausybei, tačiau praeitą savaitę atsisakė tai daryti dėl savo amžiaus.
„Čia turbūt tokia tradicija socialdemokratų partijoje. Manau, tai kenkia politinei kultūrai, bet, deja, turime ją gana žemos kokybės ir tai, kas vyksta dabar, kai paaiškėjo, kad ponia Blinkevičiūtė vis dėlto nesiims atsakomybes vadovauti naujajai Vyriausybei, tai dar labiau smukdo šią politinę kultūrą“, – teigė R. Vilpišauskas.
Jis pridūrė, kad kalbėjimas apie Rusiją ar dalykus, kurie ypač svarbūs Lietuvos saugumui, gali būti traktuojami kaip priešrinkiminiai pasisakymai ir dėl to, nes prezidentas Gitanas Nausėda svarbiais saugumo klausimais turėtų veikti kaip stabilizuojantis arba Lietuvos politikos tęstinumą palaikantis veikėjas.
„Kitais atvejais, Palucko ankstesni kalbėjimai prieš pat Rusijai pradedant plataus masto puolimą prieš Ukrainą apie tai, kad nėra poreikio Lietuvai didinti išlaidų gynybai, man atrodo, tiesiog rodo jo nesusivokimą ir neadekvatumą, nesupratimą, kokioje situacijoje gyvename.
Jeigu jis dabar vadovaus Vyriausybei, turbūt turės komandą, kurios nariai padės jam adekvačiau suprasti tą tarptautinę aplinką, kurioje Lietuva egzistuoja“, – sakė politologas.
G. Paluckas praeitą savaitę interviu metu BNS tvirtino, kad šiuo metu geopolitinė padėtis yra pasikeitusi, prasidėjo karas Ukrainoje.
„Kalbėti apie tai, kad dar galėtume išnaudoti neišnaudotas diplomatines priemones, visi suprantame, nėra erdvės.
Todėl ir atsirado ir mūsų socialdemokratų programoje nuostata – pagalba Ukrainai iki pergalės. Ne kažkokia sąlyginė, ne kažkokie procentai, o pagalba iki pergalės. Iki šito pokyčio priėjome todėl, kad keitėsi pasaulinė situacija. Socialdemokratai savo nuomonę ir aš savo nuomonę tikrai šiuo klausimu keitėme“, – BNS sakė jis.
Vertinant jo pasisakymą apie tai, kad reikėtų grąžinti diplomatinius santykius su Kinija, R. Vilpišauskas teigė, kad būtent šiuo klausimu ir tikėjosi didesnių pokyčių, lyginant dabartinės ir būsimos koalicijos veiklą.
„Ypač žinant, kaip smarkiai socialdemokratai ir kiti opozicijoje dirbę politikai kritikavo valdančiuosius po to, kai Kinija įvedė neoficialias ekonomines ir kitas sankcijas Lietuvai.
Čia esminis klausimas, kaip planuojama sugrąžinti diplomatinius santykius oriai ir išsaugant pagarbius santykius su Taivanu, tačiau, manau, nebus lengva“, – tvirtino pašnekovas.
Politologė: man labai neramu
Klaipėdos universiteto lektorė, politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili tvirtino, kad jai labai neramu dėl minėtų G. Palucko ankstesnių pasisakymų. Politologė juos komentavo dar penktadienį, kai G. Palucko interviu, kuriame jis kalbėjo apie visus savo ankstesnius pasisakymus, BNS dar nebuvo išleistas.
„Man kelia nerimą, kadangi ponas Paluckas neturėjo galimybių į panašius klausimus atsakyti rinkimų kampanijos metu. Mes puikiai prisimename, kad vyko specialios diskusijų ir debatų laidos, į kurias buvo kviečiami potencialūs premjerai.
Tai dėl ponios Blinkevičiūtes viskas aišku, puikiai žinome jos pasisakymus viešoje erdvėje ir nelabai kilo mintis jos panašių dalykų klausti. Deja, Paluckui tiesiog pavyko pralįsti pro adatos skylutę ir ir tapti kandidatu į premjerus išvengus atsakymų“, – sakė ji.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili tvirtino, kad, panašu, partijoje yra išsiskyrimų, nes bendražygių nuomonės šiais klausimais skiriasi nuo G. Palucko požiūrio.
„Aš prisimenu, kad ir vasaros metu buvo tas momentas, kai buvo neaišku, ar Blinkevičiūtė tikrai eis į premjerus, ar atsitraukia, ir pono Palucko pasisakymai viešoje erdvėje nebuvo kažkokie labai kitokie. Prisiminkime, kad ir rinkimų tiesiojoje, kai buvo užklausta pono Palucko dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo, tai jis aiškiai pasakė, kad balsuotų prieš. Kas įdomiausia, kad socialdemokratų partijos programoje nėra to, jog jie yra prieš.
Jei dabar G. Paluckas manytų kitaip, tai čia vėl linkstame į tam tikras manipuliacijas“, – sakė politologė.
Interviu BNS praeitą savaitę G. Paluckas teigė, kad atsižvelgs į Europos Sąjungos priimamas direktyvas, kurių perkėlimas į nacionalinę teisę yra privalomas. Tačiau pats Stambulo konvencijos ratifikavimas privalomas nėra, todėl jam vis dar G. Paluckas nepritaria.
„Jos [ES direktyvos – aut. past] iš esmės visa apimtimi sprendžia Stambulo konvencijos, kuri nėra privaloma perkelti į nacionalinę teisę, iškeltus klausimus. Taip kad tą padarysime, kaip padarytų bet kuri Vyriausybė“, – BNS kalbėjo jis.
LSDP dar 2018 m., partijai vadovaujant G. Paluckui, tvirtino pritarianti Stambulo konvencijai ir ragino partijos narius imtis priemonių, jog dokumento ratifikavimas būtų paspartintas.
2020 m. LSDP rinkimų programoje taip pat buvo įtraukusi Stambulo konvencijos ratifikavimą, šių metų programoje pastarojo tikslo neliko.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili sakė, kad labiausiai gąsdina kandidato į premjerus ankstesni pasisakymai apie gana draugiškus santykius su Kinija.
„Yra gyvenama kažkokia nostalgija, 5, 6 ar 10-ies metų prisiminimais, neatsižvelgiant į naujas tendencijas tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek Europos Sąjungoje. Man tas yra labai keista ir nežinau, ko reikėtų tikėtis iš Palucko kaip premjero“, – kalbėjo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Kai kurie G. Palucko pasisakymai užsienio politikos klausimais sulaukė ir tebesulaukia nemaža griežtos politikų ir visuomenės veikėjų reakcijos.
Kandidatas į premjerus Lrytui dar 2022 metų sausį teigė, kad jei Europos šalys mėgins toliau apginkluoti Ukrainą, karas Rusijoje tęsis.
Palucko komentarai apie Astravo AE Skverneliui priminė Kremliaus ruporą
2017 metais, kai tuometė Vyriausybė pritarė planui, kaip blokuoti Astravo atominės elektrinės gaminamos elektros importą ir taip apsunkinti jos statybos projektą, socialdemokratas sprendimus kritikavo. Jis teigė, kad Astravo AE saugumas nepasikeis, nesvarbu, Lietuva pirks iš ten elektrą ar ne.
„Yra daugybė politinių priežasčių, dėl kurių galima nepirkti elektros energijos iš būsimos Astravo elektrinės, bet nė viena jų nesusijusi su elektrinės statybos ar veiklos saugumu. Va taip tiesiog. Ir nereikia žmonių kvailinti.
Tai tas pats kas autostrados asfaltą pienu laistyti ir visiems aiškinti, jog darai tai tam, kad žolė neaugtų“, – tada socialiniame tinkle rašė G. Paluckas.
Paklaustas, ką dėl Astravo AE siūlo tuo metu jo vadovaujama partija, G. Paluckas pripažino, jog socialdemokratų partija pozicijos šiuo klausimu kol kas apskritai neturi.
„Pasitarsim ir suformuosim poziciją, nes partija tokios šiuo klausimu niekad ir neturėjo“, – feisbuke tuo metu rašė G. Paluckas.
Tuometis premjeras Saulius Skvernelis „Žinių radijui“ sakė, kad G. Palucko pasisakymai jam primena Kremliaus ruporą.
Vėliau G. Paluckas socialiniuose tinkluose tvirtino, kad neaiškia išreiškė savo mintis ir patikslino, kad Astravo AE yra nesaugi ir dėl to niekas nesiginčija, tačiau tai nesprendžia AE nesaugumo klausimo.
2020 metais G. Paluckas išreiškė palaikymą elektros pirkimui iš Astravo AE.
Eltai jis tvirtino, kad konservatoriai, užuot atsisakę perteklinių politiniais argumentais paremtų Astravo blokados įstatymų, siūlo atimti galimybę mūsų šaliai gauti pigesnę energiją.
2021 metų pabaigoje naujienų portalui tv3.lt teigė, kad Lietuva tapo konfliktiška ir mes „turime užsienio politiką, kuri stokoja racionalaus fundamento“.
O dar 2022 metų sausį G. Paluckas lrytas.lt tvirtino, kad jei Europa toliau bandys apginkluoti Ukrainą, tai karas Rusijoje tęsis ir siūlė konfliktą spręsti diplomatiniu būdu.
Šis pasisakymas viešoje erdvėje kai kurių politikų taip pat vertintintas kaip kandidato į premjerus draugiškas požiūris į Rusiją.
Kritikavo sprendimą nutraukti diplomatinius santykius su Kinija
G. Paluckas anksčiau aktyviai kritikavo ir konservatorių sprendimą nutraukti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija.
„Turime pasiruošti šaltajam santykių laikotarpiui, kuris truks gerą dešimtmetį. Net ir valdžiai pasikeitus, reikės daug laiko, kad diplomatiniai santykiai vėl būtų suformuoti. Bet tai apima ir ekonominius, kultūrinius klausimus, nes visi šie dalykai juda inertiškai.
Jų atkūrimui dažniausiai reikia bent jau penkerių metų. Taigi dabar tenka susitaikyti, kad diplomatinių santykių nebeturime ir tai, kad diplomatų sugrąžinimas į Lietuvą nederintas nei su Seimu, nei su Prezidentūra, yra akibrokštas“, – sakė socialdemokratas.
2022 metų gegužę jis kritikavo konservatorius bei „Žinių radijui“ tvirtino, kad daug klausimų kelia tai, kad konservatoriai Rusiją ir Kiniją mato kaip vieną „blogio ašį“.
„Mes savo ruožtu sakome, kad vis tik Kiniją reikia atsieti, visomis pastangomis, ekonominėmis, diplomatinėmis, politinėmis, atsieti nuo Rusijos“, – sakė G. Paluckas.
Socialdemokratas ir dabar viešai pasisako apie tai, kad jeigu Kinija nuspręs atsiųsti savo ambasadorių į Lietuvą, naujoji valdžia neprieštaraus.
„Ir mes lygiai taip pat galime siųsti savo ambasadorių ir atkurti diplomatinius santykius tokiame lygmenyje. Jokių išskirtinių nuolaidų ar kažkokių dalykų naujoje Vyriausybėje nenumatome“, – antradienį Seime žurnalistams tvirtino G. Paluckas.
