Ankstyvą antradienio rytą vakariniame Kyjivo miesto pakraštyje – Borščiagovkos rajone aidėjo stiprūs sprogimai. Vietinis kanalas „Ukraina 24“ pranešė, kad raketos buvo paleistos iš Baltarusijos teritorijos.
Tai ne pirmasis kartas, kuomet Rusijos raketos skriejo iš diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos valdomų žemių. Jau pirmosiomis karo dienomis Rusija leido balistines raketas. Baltarusijoje taip pat telkiamos Rusijos karinės pajėgos, kurios iš ten žygiuoja į Ukrainą.
Visa šie ženklai, pasak Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N' Loaded“ ekspertų, rodo, kad Baltarusija formaliai jau dalyvauja kare.
„Rusijos Federacijai nepavyksta į karą įtraukti Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų. V. Putinas A. Lukašenkai daro didelį spaudimą (buvo susitikę Maskvoje). Taip pat ir Rusijos Federacijos lėktuvai, apsimesdami ukrainiečiais, apšaudė Baltarusijos teritoriją, tačiau visa tai kol kas neprivedė prie Baltarusijos pajėgų tiesioginio įsikišimo į konfliktą“, – savo pastebėjimais su naujienų portalu tv3.lt dalinosi jie.
Ar Baltarusijos karinės pajėgos gali įsiveršti į Ukrainą?
Karo eigą stebintys ekspertai atkreipia dėmesį ir į tai, kad baltarusių kariai patys fiziškai atsisako dalyvauti Rusijos paskelbtame kare prieš Ukrainą. Jų teigimu, neatmestina ir tai, kad A. Lukašenka, matydamas Rusijos nesėkmes, „nenori jungtis į pralaimėjimu pasibaigsiantį karą“.
„Tikimybė [kad Baltarusijos kariai įsiverš į Ukrainą] yra vidutinė, ji priklauso nuo to, kiek dar manevro laisvės turi A. Lukašenka atidėjinėti V. Putino reikalavimus įsiveržti. Tačiau žvelgiant į neaukštą Baltarusijos kariuomenės kovinį pajėgumą ir patirtį, žemą norą kautis šiame kare, tikėtina, didelių rezultatų šios pajėgos nepasiektų“, – akcentavo „Locked N' Loaded“ ekspertai.
Tačiau fizinis Baltarusijos karių įsiveržimas į Ukrainą nieko nekeistų, nes jos teritorija jau yra įtraukta į konfliktą, teigia politikos analitikas Marius Laurinavičius.
„Nors tikrų įrodymų nėra, bet įvairiausių gandų buvo, kad baltarusių kariai naudojami [Rusijos invazijai į Ukrainą]. Bet tai nekeičia situacijos, nes Baltarusija yra šio karo dalis. Žvelgiant analitiškai, o ne teisiškai, tokios šalies kaip Baltarusija nėra. Yra Rusijos gubernija, kurioje vyksta kariniai veiksmai.
O Rusijos ir Baltarusijos kariuomenės Rusijos yra visiškai integruotos. Kad jie yra su skirtingomis uniformomis, tai nieko nekeičia. <….> Jiems šiuo metu geriau taktiškai apsimesti, kad neva Baltarusijos karių nėra ir neva Baltarusija nedalyvauja, nors jame dalyvauja nuo pat pirmos minutės.“, – pabrėžė M. Laurinavičius.
Ar režimas sulauks Kinijos pagalbos?
Aktyvaus palaikymo ir pagalbos invazijai į Ukrainą režimas tikisi sulaukti ne tik iš Baltarusijos, bet ir Kinijos. Šią savaitę dėl jų „suartėjimo“ Jungtinės Valstijos savaitę išreiškė didelį susirūpinimą.
Kaip teigia „Financial Times“, Rusija paprašė Kinijos, kad ši suteiktų raketų, bepiločių orlaivių, šarvuočių, taip pat kitos karinės technikos. CNN savo ruožtu priduria, kad Rusija taip pat paprašė, kad Kinija atsiųstų maisto davinių.
Nors šalys oficialiai paneigė šias kalbas, tačiau ekspertai vieningai mano, kad Kremlius slapčia siekia karinės pagalbos iš Kinijos.
Visa tai, anot M. Laurinavičiaus, demonstruoja, kad šių dienų Rusijos padėtis yra prasta, o reikšminga Kinijos pagalba, galinti pakreipti karo eigą režimo norima linkme – negalima. Jo manymu, tai neatitinka Kinijos interesų.
„Kinija nenori tapti tuo, kuo jau yra tapusi Rusija. Ji nori kiek galima ilgiau išlaikyti savo pačios ginklą. Rusija Kinijai nėra jokia strateginė partnerė, ji tiesiog įrankis.
Kinija gali padėti Rusijai, kur ji gali nesulaukti kokių nors sankcijų arba kitais būdais atsidurti vienoje gretoje su Putinu, tačiau kažkokios pagalbos, kuri pakeistų karo eigą, net teoriškai yra neįmanoma“, – akcentavo jis.
Tos pačios pozicijos laikosi ir „Locked N' Loaded“ ekspertai: „Mažai tikėtina, kad Kinijos pagalba būtų atvira ir labai ženkli, kadangi dabar jiems stoti į Rusijos pusę konfrontacijoje su Vakarai nebūtų naudinga dėl ekonominių klausimų. Panašu, V. Putinas ieško pagalbos bet kur (Centrinė Afrikos Respublika, Asado režimas, Kinija), kas rodo režimo desperaciją“, – nurodo jie.
Ekspertai: Kremlius siekia, kad Vakarai sustabdytų pagalbą Ukrainai
Kaip skelbia „The Guardian“, Tarptautinis taikos palaikymo ir saugumo centras, įsikūręs netoli Javorivo, kovo 13 d. patyrė stiprią Rusijos ataką. Būtent šis taikinys pasirinktas neatsitiktinai – Kremliaus žiniasklaida tvirtino, kad tai yra slapta NATO bazė Ukrainoje.
Visgi realybė yra tokia, kad šioje bazėje dirbo kariai iš skirtingų šalių – JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Lietuvos. Jų tikslas buvo – padėti apmokyti Ukrainos kariuomenę.
Karo eigą stebinčių ekspertų vertinimu, smūgis į mokymo misijos bazę Vakarų Ukrainoje – tai Kremliaus siekis atgrasyti Vakarus padėti Ukrainai.
„Anksčiau Kremliaus atstovas minėjo, kad į Ukrainą keliaujanti Vakarų pagalba bus traktuojamas kaip karinis taikinys. Tikėtina, matydamas diskusijas NATO dėl oro erdvės uždarymo virš Ukrainos, Kremlius siekia paaštrinti diskusijas Aljanso viduje – kas bus jei bus sunaikinta jų technika ar žus ją lydintys vakariečiai.
Panašu, Vakarai į šią žinutę sureagavo tinkamai – ir toliau siunčia ir siųs pagalbą“, – nurodo jie.
Rusijos policija suiminėja prieš Putino pradėtą karą protestuojančius žmones:
Jų pastebėjimu, pavojingiausia padėtis Ukrainai šiuo metu yra rytinėje ir pietinėje šalies dalyje, kur priešas nežymiai juda į priekį. Kyjivo ir Charkivo kryptyse agresorius šiuo metu nepajėgus didelio mąsto puolimui ir persigrupuoja, telkia jėgas.
„Bandymus sukoncentruoti pajėgas ir smūgiuoti ukrainiečiai užkerta artilerijos ugnimi ir kontratakomis“, – atkreipia jie.
Rusija paskelbė karą prieš Ukrainą
Rusijos pajėgos įsiveržė toli į Ukrainos teritoriją, kruvini mūšiai pasiekė Kijevo pakraščius. Iš Ukrainos jau pabėgo apie milijoną žmonių.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nepaisančiam Vakarų perspėjimų, pradėjus didelio masto oro puolimą ir sausumos invaziją į Ukrainą, karo veiksmai greit pareikalavo civilių gyvybių.
Beribis žiaurumas: nufilmavo, kaip Rusijos tankas šalia Kijevo smogė į civilių automobilį:
Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, tarp Rusijos ir likusios pasaulio dalies atsirado „nauja geležinė uždanga“ kaip Šaltojo karo metais.
Nors JAV paskelbė griežtų sankcijų Rusijos elitui ir bankams, Vašingtonas pabrėžė, kad amerikiečių kariai nevyks kovoti Ukrainoje.
NATO paskelbė aktyvuojanti sąjungininkių gynybos planus, tačiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljansas neplanuoja siųsti savo karių į Ukrainą. Visgi daugybė šalių siunčia ginklus Ukrainai, net tie, kurie žadėjo nesiųsti, tarkime Vokietija, Švedija.
