Teismo medicinos ekspertai tirs, ar už talkininkavimą sovietų okupacinei valdžiai vykdant lietuvių genocidą kaltu pripažintas Alytaus rajono gyventojas 77 metų Jurgis Navickas gali atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Medicininę ekspertizę ketvirtadienį paskyrė nuteistojo skundą nagrinėjantis Lietuvos apeliacinis teismas.
Teismo ekspertai aiškinsis, ar yra pagrindas J.Navicką atleisti nuo 8 metų laisvės atėmimo bausmės dėl ligų, kuriomis jis serga, pranešė Apeliacinio teismo atstovė spaudai.
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo jį išteisinti, sušvelninti bausmę arba atleisti nuo jos dėl sunkių ligų.
Jis ir kitas senyvas Lazdijų rajono gyventojai buvo kaltinami 1949-1952 metais Lazdijų rajone nužudę penkis Lietuvos partizanus ir du jų rėmėjus. Už genocido vykdymą J.Navickui sausio 25 dieną Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
Antrajam vyrui, 76 metų Jonui Juškauskui, buvo skirtos priverčiamosios medicininės priemonės, o byla jo atžvilgiu nutraukta.
J.Navickas ir J.Juškauskas buvo teisiami už vykdymą bei pagalbą vykdant genocidą prieš pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyvius - Lietuvos partizanus Juozą Gaidį, Algimantą Kaminską, Juozą Gudeliauską, Juozą Krivicką, Joną Jutkevičių ir partizanų rėmėjus Joną Radišauską bei Moniką Radišauskaitę.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog abu kaltinamieji, būdami Lietuvos SSR valstybės Saugumo ministerijos (MGB) agentai-smogikai, tyčia vykdė sovietų okupacinės valdžios pagrindinį tikslą - fiziškai sunaikinti Lietuvos partizanus. Šį nusikaltimą tyrė Lazdijų rajono apylinkės prokuratūra.
Iš J.Juškausko buvo gauta informacijos, kad kluone iškasta slėptuvė ir joje slepiasi partizanai.
Atvykę MGB smogikai pasiūlė partizanams pasiduoti ir išlįsti. Partizanams atsisakius, slėptuvė buvo padegta. Žuvusiųjų kūnai vėliau buvo išvežti.
Genocidu laikomas siekimas fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei ar politinei grupei, kai organizuojama, vadovaujama ar dalyvaujama žudant, kankinant, žalojant, trikdant jų protinį vystymąsi, deportuojant, kitaip sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jos lemia visų jų ar dalies žūtį, ribojant toms grupėms priklausančių žmonių gimstamumą ar prievarta perduodant jų vaikus kitoms grupėms.
Už genocidą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.
„Nors tokias veikas be galo sunku tirti dėl įtariamųjų amžiaus, jų sveikatos ar įvykių senumo, tačiau mus gelbsti įstatymai, nenumatantys senaties termino tokiems nusikaltimams“, - yra sakęs bylą tyręs Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Aleksas Jurčys.
Šioje byloje buvo apklausti liudytojai ir remtasi išlikusiais archyviniais dokumentais.
J.Juškauskas anksčiau pats buvo Lietuvos partizanu. Tačiau sovietų smogikai paėmė jį nelaisvę ir užverbavo. J.Navickas pasipriešinimo dalyviu niekada nebuvo.
J.Navickas savo priklausymą MGB teisino, kad to meto Lietuvoje nebuvo uždarbio, buvo sunku gyventi ir tokiu būdu jis užsidirbdavo pragyvenimui.
J.Juškauskas sakė, kad buvo priverstas dirbti kartu su sovietais - jis buvo nufotografuotas prie nužudytų partizanų su ginklu ir taip šantažuotas. Jam buvo pagrasinta, kad jei nedirbs su MGB, jį ištiks kovos draugų likimas.
2007 metais iš viso buvo tiriama per 100 nusikalstamų veikų pagal nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų požymius, iš jų 41 - Kauno apygardos teritorijoje esančiose prokuratūrose.
Sovietams 1944 metais išstūmus iš Lietuvos teritorijos Vokietijos kariuomenę, Lietuvoje prasidėjo ginkluotas pasipriešinimas prieš naujus okupantus. Nepaisant nepalyginamos jėgų disproporcijos, Lietuvos laisvės kovotojai, veikę didelėje Tėvynės teritorijoje ir plačiai remiami tautos, sugebėjo 10 metų atsilaikyti prieš milžinišką sovietų imperijos karo mašiną.
Sovietų smogikai pasižymėjo ypatingu žiaurumu, susidorodami su lietuviais laisvės kovotojais ir juos rėmusiais gyventojais.
