Vis dėlto Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas siūlymą taikyti nulinį PVM tarifą šildymui vertina teigiamai.
Pasak įmonės „Brandonomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, Vyriausybės norai pažaboti šilumos kainas ir sumažinti gyventojų finansinę naštą yra suprantami, tačiau nulinis PVM tik gyventojams visuotinio kainų didėjimo problemos neišspręs.
„Dabar gaunasi tokia situacija: vieną infliacijos elementą nužudome, bet kitą – skatiname. Galbūt statistiškai infliacija dėl to šiek tiek ir sulėtės, o vartotojai už energetinius išteklius mokės truputį mažiau, bet įmonės, kurioms viskas liks kaip buvę, ir toliau labai stipriai kels prekių bei paslaugų kainas“, – BNS sakė ekonomistas.
„Viena vertus, vartotojai tiesiogiai mokės šiek tiek mažiau už šildymą, kita vertus, jiems vis daugiau kainuos kitos prekės ir paslaugos, kas reiškia, kad gyventojų perkamoji galia vis tiek išliks labai ribota – jie vartos tik pirmojo būtinumo prekes“, – pridūrė jis.
A. Izgorodino teigimu, jei jau Vyriausybė nusprendė kištis į energetikos rinką, tą reikėjo dar daryti dar agresyviau – sumažinti PVM ne tik gyventojams, bet ir verslui, arba apskritai laikinai tiesiogiai subsidijuoti visą energetinių išteklių rinką.
„Galbūt reikėjo Vyriausybei apsvarstyti variantą pasiskolinti rinkose ir vartotojams bei įmonėms kompensuoti trečdalį energetinių kainų pabrangimo. Tada niekam nekiltų klausimų, visų interesai būtų daugiau ar mažiau apsaugoti, o poveikis ir infliacijai, ir energetinių išteklių kainoms būtų akivaizdesnis“, – kalbėjo ekonomistas.
Lietuvos Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas taip pat kritikuoja siūlymą taikyti nulinį PVM šildymui ir laiko jį populistiniu sprendimu, nes lengvata mažins gyventojų motyvaciją mažinti šilumos vartojimą, o kartu ir išlaidas.
„Jis neskatina žmonių keistis, renovuoti namų, mažinti energetines sąnaudas – tai būtų protinga, vis tiek neišvengiamai eisime žaliuoju kursu“, – BNS sakė M. Dubnikovas.
Be to, analitikas pabrėžia, kad daugiausiai naudos dėl tokio valdžios sprendimo gaus Vilniaus gyventojai, kur šilumos gamybai sudeginama daug brangių gamtinių dujų. Anot jo, sąžiningiau būtų didinti kompensacijas mažiau uždirbantiems.
„Visos Lietuvos mokesčių mokėtojai remia vilniečių pasirinkimą arba negebėjimą organizuoti šilumos ūkio, tai neatrodo sąžininga. Vilniuje žmonės uždirba daugiau nei likusioje Lietuvoje, todėl lengvata finansine išraiška bus naudingiausia jiems. PVM mažinimas paliečia visus, nepriklausomai nuo turtinės padėties, net sąmoningas, gerai uždirbantis ir sunkumų nepatiriantis žmogus fiziškai negali šios paramos atsisakyti. Sąžiningiau būtų didinti kompensacijas mažiau uždirbantiems“, – kalbėjo konfederacijos viceprezidentas.
Dar geresnis sprendimas, anot jo, būtų lengvatai skirtus pinigus investuoti į infrastruktūrą ir mažinti priklausomybę nuo brangių energijos šaltinių.
„Reikia drąsiai ir aiškiai pasakyti – darome taip, kad nereikėtų ateityje brangiai mokėti už šildymą. Siūlau iškentėti sunkią žiemą. Ji yra labai gera motyvacija susimąstyti, tai skaudės, bet galbūt padarysime išvadas ir dėl to Lietuva taps saugesnė energetinių išteklių atžvilgiu“, – sakė M. Dubnikovas.
Jis taip pat siūlo neužmiršti, kad 9 proc. tarifo atsisakymas reikš prarastas nemažas pajamas valstybės biudžetui, o tokio veiksmo pasekmės gali išryškėti ateityje.
„Tie, kas projektavo šį sprendimą, turėtų žinoti, kiek jis kainuos. Kalbama apie tai, kad reikia didinti pajamas mokytojams, ugniagesiams, policininkams ir visiems, kurie gauna pajamas iš biudžeto, tačiau jis karpomas. Dėl to vėliau atsiranda siūlymai didinti mokesčius daugiausiai uždirbantiems, nors šia lengvata jiems daromos nuolaidos“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Šilumininkų atstovas: tai daugiau socialinis, o ne ekonominis reikalas
Tuo metu Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius nesutinka su ekonomistų kritika ir siūlymą taikyti nulinį PVM tarifą šildymui vertina teigiamai.
„Devyni procentai tai jau šis tas. Tai vartotojų kategorijai, kurie nėra socialiai remtini ir gyvena prastuose daugiabučiuose, kur didelės sąskaitos, tai šioks toks palengvinimas“, – BNS sakė V. Lukoševičius.
Jis tikina, kad Vyriausybės siūlymas yra daugiau socialinis, o ne ekonominis reikalas.
„Pensininkas, kuris gauna tris ar keturis šimtus eurų ir negali nei reguliuoti, nei keisti šildymo būdo – jam tiesiog kiekvieną mėnesį privalu apmokėti šildymo sąskaitas – yra ne tas pats, kuris gyvena nuosavame name ir turi galimybes tiek reguliuoti šildymą pagal savo ekonominį pajėgumą, tiek pasirinkti alternatyvas. Žmonės yra daugiabučių įkaitai, neturi pasirinkimo ir jiems reikia padėti“, – tvirtino asociacijos prezidentas.
Vis dėlto V. Lukoševičius sutinka, kad valstybė turi spartinti pastatų ar bent jau jų šildymo sistemų modernizaciją.
„Vasarą reikia kuo skubiau modernizuoti, jei ne pačius pastatus, tai bent jau šildymo sistemas, kad jos būtų gerai reguliuojamos, nes dešimt ar dvidešimt procentų šilumos galima sutaupyti techninėmis priemonėmis, be pastato renovacijos“, – teigė jis.
Vyriausybė trečiadienį turėtų apsispręsti dėl laikino nulinio PVM tarifo šildymui. Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį sakė, kad tai padėtų amortizuoti smarkiai išaugusias gyventojų sąskaitas už šildymą, o valstybės biudžetui tai kainuotų 23 mln. eurų. Pasak jos, verslui tokia lengvata nenumatoma.
Lengvata galiotų nuo sausio 1 dienos iki balandžio pabaigos, kai baigsis šildymo sezonas. Dabar šildymui taikomas 9 proc. PVM tarifas.
Be to, Vyriausybė žada skirti dar 35 mln. eurų europinės paramos gyventojams saulės elektrinėms įsigyti ar įrengti.
