Permainų koalicijos planai veržtis diržus ir taupyti neaplenkė net šventa karve vadinamos Užsienio reikalų ministerijos. Vis dėlto naujasis Lietuvos diplomatijos vadovas Vygaudas Ušackas žada tęsti jo pirmtako plėtotas iniciatyvas Rytuose ir aktyviau artėti su Vakarais.
Įspūdingą diplomatinę karjerą Lietuvos diplomatinėse atstovybėse Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje padaręs V. Ušackas vakar plačiau atskleidė, ką sieks daryti kaip užsienio reikalų ministras, rašo „Respublika“.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas patikino: jo vadovaujama žinyba tęs dabartinį Lietuvos užsienio politikos kursą, bet bus ir nemažai pasikeitimų.
Svarbiausiu kitų metų prioritetu Lietuvos užsienio politikoje V. Ušackas pavadino energetiką. „Lietuva sieks Europos Sąjungos valstybių ir Europos Komisijos paramos tęsiant energijos šaltinių diversifikavimą, siekiant energetinių jungčių projektų įgyvendinimo ir vykdant atsinaujinančių energetikos šaltinių programos plėtrą“, – pareiškė ministras.
V. Ušackas, kitaip nei jo pirmtakas URM vadovo kėdėje Petras Vaitiekūnas, esant progai stengiasi pabrėžti: užsienio politika visų pirma turi tarnauti Lietuvos ekonominiams ir verslo interesams. „Mūsų prioritetas yra ekonominė diplomatija, kaip prisidėti prie Lietuvos ūkio atgaivinimo, investicijų traukos ir prekybos traukos“, – teigė Lietuvos diplomatijos šefas.
Demokratijos sklaida į Rytus ir Europos Sąjungos (ES) Rytų kaimynystės politika lieka svarbiausios Lietuvos užsienio politikos darbotvarkėje.
Ne veltui pirmųjų oficialių dvišalių vizitų V.Ušackas vyks į Ukrainą, Gruziją ir Baltarusiją. Visas tris valstybes ministras aplankys dar šiais metais.
V. Ušackas prakalbo ir apie artimesnį bendradarbiavimą su rusišku anklavu – Karaliaučiaus sritimi. „Tikimės, kad Lietuvai pirmininkaujant Baltijos jūros valstybių taryboje sugebėsime įtraukti Karaliaučiaus sritį į subregioninio bendradarbiavimo įvairias iniciatyvas ir projektus“, – sakė ministras.
Naujasis ministras taip pat pasiūlė svarstyti galimybę įvesti bevizį režimą su Karaliaučiaus sritimi. V.Ušackas teigė jau kėlęs šį klausimą Europos Sąjungoje lygmeniu. „Siūlysiu tiek Rusijos kolegoms, tiek ES užsienio reikalų ministrams apsvarstyti galimybę įvesti bevizį režimą Kaliningrado srities gyventojams tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus, galbūt pakviečiant Lenkiją ir kitas šalis“, – teigė V. Ušackas.
Bevizis režimas tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus nustojo galioti 2003 m. liepos 1 d. Pernai vasarą įsigaliojus ES ir Rusijos susitarimui Lietuvos vizos Karaliaučiaus srities gyventojams ir Rusijos vizos Lietuvos gyventojams, vykstantiems į Kaliningradą, kainuoja 35 eurus (apie 120 litų).
Sergejus Tichomirovas