Vilniaus valdžios sprendimas neleisti Žmogaus teisių stebėjimo institutui (ŽTSI) bei Lygių galimybių plėtros centrui (LGPC) kovo 11 dieną rengti eitynių sulaukė Seimo kontrolierės, parlamentarės ir visuomenininkų dėmesio.
Antradienį Seimo kontrolierė Virginija Pilipavičienė kreipėsi į Vilniaus merą Vilių Navicką prašydama pateikti informaciją ir paaiškinimus, dėl kokių priežasčių Vilniaus savivaldybė „vis dažniau atsisako derinti susirinkimų organizavimo vietą ir laiką“.
„Pastaruoju metu Vilniaus miesto savivaldybė ypač dažnai priima sprendimus, draudžiančius rengti taikius susirinkimus. O tai man, kaip Seimo kontrolierei, ginančiai žmogaus teises ir laisves bei prižiūrinčiai, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms, kelia ypač didelį susirūpinimą“, - pranešime spaudai cituojama Seimo kontrolierė.
Seimo kontrolierė prašo Vilniaus mero pateikti visą neigiamų sprendimų priėmimo medžiagą: susirinkimo organizatorių pranešimus, jų svarstymo medžiagą, sprendimus, papildomus paaiškinimus dėl neigiamų sprendimų motyvų, informaciją apie ginčus teismuose. Gavusi prašomą informaciją ji spręs, ar pradėti tyrimą savo iniciatyva.
Sostinės valdžios sprendimas sukėlė ir Seimo narės, Liberalų sąjūdžio frakcijos narės Dalios Kuodytės bei visuomeninės organizacijos „Piliečių santalka“ susirūpinimą. Parlamentarė ir visuomenininkai dėl kreipėsi į sostinės tarybos bei Seimo narius.
„Vertinant tolerancijos bei pakantumo stoką Lietuvoje, toks savivaldybės sprendimas nesuprantamas ir nelogiškas. Galimybės propaguoti savo idėjas turi būti sudarytos visiems vienodos“, - pranešime cituojama liberalė.
Pasak visuomenininkų, draudimas rengti tolerancijos mitingą pažeidžia Konstitucijoje numatytą teisę rinktis į taikius susirinkimus.
Pirmadienį Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Tamošiūnas, BNS sakė, kad leidimas ŽTSI ir LGPC rengtoms eitynėms nebuvo išduotas, nes policijos pareigūnai dėl kitų tuo metu sostinėje suplanuotų renginių neturi pakankamai pajėgų užtikrinti viešąją tvarką šios akcijos metu.
Pasak G. Tamošiūno, policija taip pat buvo gavusi informacijos, kad per šias eitynes gali būti bandymų provokuoti neramumus. Tokius nuogąstavimus esą patvirtina internetinėje erdvėje pasirodę pranešimai.
ŽTSI ir LGPC teigė akcijoje norėję „išreikšti paramą konstitucinėms Lietuvos vertybėms - demokratijai, žmogaus teisėms, pakantumui“, neleisti „kovo 11-osios pasisavinti radikalams, kurie mėgina įvesti tradiciją Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, paversti nacionalistų maršų diena“.
Kovo 11-ąją savivaldybė leido rengti eitynes Lietuvių tautiniam centrui, pasisakančiam už imigracijos stabdymą, visuotinį karinį paruošimą bei už tai, kad būtų panaikinta laisvės atėmimo bausmė dėl tautinės nesantaikos kurstymo.
