Artėjant gražiausioms metų šventėms skubama įžiebti šventines girliandas, nupirkti artimiesiems dovanų, o namus papuošti Kalėdų eglutėmis. Deja, nemažai žaliaskarių būna vogtos.
Eglutės raudonskarės
Miškininkai visuomet Kalėdų laukia su nerimu, nes puikiai žino, jog miškuose ir parkuose po didžiųjų metų švenčių vietoj gražiausių eglučių liks tik kelmai.
Užkirsti kelią vagystėms miškininkai stengiasi prasimanydami įvairiausių akcijų. Jau keletą metų iš eilės nuo gruodžio vidurio žmonėms nemokamai dalijamos eglių šakos. Šiemet akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ irgi vykdo visos 42 Lietuvos miškų urėdijos. Šitaip tikimasi užkirsti kelią nelegaliam eglučių kirtimui ir vagystėms.
Pernai buvo išdalyta beveik 100 kilometrų eglių šakų, bet vagysčių vis tiek neišvengta. Šiemet miškininkai griebėsi drastiškesnių priemonių – nutarta žaliaskares apipurkšti raudonais aerozoliniais dažais, kurie nenusiplauna nei lietui lyjant, nei sniegui sningant ir išlieka bent porą metų. Tokių pažymėtų eglučių ilgapirščiams nereikia – juk vargu ar kas norės pirkti ir namus puošti ne žalia, o raudona eglute.
Dažais miškininkai nupurškė ne tik daugelio eglučių viršūnes ar šakas, bet ir kamienus bei kelmus, tad dabar bus galima susekti, kurie medeliai nukirsti anksčiau, o kurie – pastarosiomis dienomis. Šviesą atspindintys dažai eglėms nekenkia, o vagis puikiausiai atbaido. Tiesa, dažniausiai naktį eglučių vogti išsiruošiantys ilgapirščiai vis dėlto jau nukirto daugiau kaip pusšimtį raudonų eglučių, o pamatę, kad jos visos pažymėtos, suvertę paliko tiesiog miško griovyje.
Kad vagys negalėtų privažiuoti, miškininkai prieš šventes nusprendė perkasti kuo daugiau į miškus vedančių kelių. Tad sunkvežimiais ir priekabomis išsivežti nukirstų eglaičių atvažiavusiems ilgapirščiams tenka nieko nepešus tuščiomis važiuoti atgal. Po Naujųjų metų, kai praeis grėsmė eglutėms, keliai vėl bus sutvarkyti ir gamtos mylėtojai netrukdomi galės grįžti į jos prieglobstį.
Gamtosaugininkai ir miškininkai sako, jog miškuose naktimis dažniausiai „darbuojasi“ valkatos, už keletą litų pasamdyti eglučių vagysčių organizatorių. Pastarieji dažniausiai nesivargina turguose ar aikštėse patys pardavinėti pavogtas eglaites – tam jie taip pat randa norinčiųjų užsidirbti keliasdešimt litų.
Parduodant eglutes tereikia turėti pažymėjimą, jog turi nuosavo miško, tad ne vienas prekeivis, paklaustas, iš kur atkeliavo eglutės, nė nemirktelėjęs suriečia istoriją, esą atsivežęs iš nuosavo miško, esančio už poros dešimčių kilometrų. Kai tie patys prekeiviai keletą savaičių iki švenčių turguose pasirodo eglučių prikrovę didžiausias priekabas, galima pamanyti, jog jų „nuosavo miško“ plotai – beribiai, o juose auga vien dailios sidabrinės eglutės.
Beje, gamtos kenkėjams ir vagims neretai talkina ir pamiškių gyventojai – jie sutinka vagims pranešti telefonu, kai netoliese pamato miškininkų automobilį.
Vagia iš panosės
Kaune esančio Kleboniškio miško pakraštyje gyvenantis Petras Pukeliūnas pasakojo ne kartą pastebėjęs sutemus palei mišką pravažiuojant įtartinus automobilius. Pats lauke už tvoros pasodinęs eglutę ir kasmet ją puošiantis žaislais ir girliandomis kaunietis jau susitaikė su mintimi, kad šventinių papuošalų po keleto dienų neberas. „Rodos, papuošiu, kad visiems pro šalį pasivaikščioti einantiems žmonėms būtų galima pasidžiaugti, bet kasmet atsiranda tokių, kurie nori ne džiaugtis, o vogti“, – sako P. Pukeliūnas.
Su papuošalų vagystėmis dar galima susitaikyti, bet kai vieną rytą atsikėlęs ir pažvelgęs pro langą pamatė, kad nebėra dviejų sidabrinių eglių, kurios augo prie pat pėsčiųjų tako, P. Pukeliūnas ilgai negalėjo patikėti tokiu ilgapirščių įžūlumu. „Esu tikras, kad egles nukirto ir vėliau pardavė kas nors iš įtartinais automobiliais palei mišką važinėjusių asmenų. Bet juk nežinau, nei kas, nei kada – tad pareigūnam iš manęs būtų mažai naudos, o sučiupti vagis be jokių įkalčių – beveik neįmanoma“, – sakė P. Pukeliūnas.
Iš tiesų, įrodyti eglutės vagystę labai sunku. Kartais dėl to miškininkams tenka keletą parų iš eilės tupėti pasaloje. Neretai vagys, pajutę, kad yra stebimi, į eglučių jaunuolyną nebeatvažiuoja, o jeigu ir atvažiuoja, tai pavyksta nutverti dažniausiai asocialų asmenį, rankose laikantį vieną eglutę. Įrodyti, kad jis prieš tai nukirto dar 10 – neįmanoma, o ir nubausti tokį žmogų irgi ne taip paprasta – dažniausiai jis neturi jokių pajamų, tad skirtos bausmės tikrai nesumokės.
Šiaip ar taip, šiemet jaunuolynus nuo ilgapirščių girininkams padės saugoti ir miškų kontrolieriai, ir policija. Kasdien budima eglynų jaunuolynuose ir medelynuose, tikrinami eglaites vežančių automobilių vairuotojai. Kilus įtarimui ar kam nors pranešus apie galimus piktnaudžiavimus, miškų kontrolieriai patikrina ir pardavėjų miškus, kad įsitikintų, ar tikrai juose esama eglynų.
Tik faktai:
Bauda už savavališką eglės nukirtimą siekia nuo 50 iki 100 litų. Be to, dar tenka sumokėti už pačią eglę ir atlyginti miškui padarytą žalą.
Kasmet šventiniu laikotarpiu Lietuvos miškuose nelegaliai nukertama keletas tūkstančių eglučių. Dauguma jų vėliau parduodamos.
Žaliaskarių kainos turguje svyruoja nuo 10 litų už pusmetrį siekiančią eglutę iki 150 litų už bemaž 2 metrų aukščio sidabrinę eglę.
Iš apklausų paaiškėjo, jog vis daugiau žmonių linkę puošti dirbtines eglutes (47 proc. apklaustųjų), nemažai pasitenkina ir eglės šaka (19 proc.).
Prekybos centruose dirbtinių eglių kaina siekia nuo 5 iki 250 litų. Populiariausios – 1,2–1,8 metro.
Šiemet madingiausia Kalėdų eglutes puošti natūraliais pačių pasigamintais žaislais ir dekoracijomis iš kaštonų, riešutų, kankorėžių.
Giedrė POTELIŪNAITĖ