Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Dešimtys žmonių išsirikiavę Katedros aikštėje laukė, kol miškininkai, kaip ir kiekvienais metais, pradės dalinti eglių šakas.
Štai, kokios laukiančių gyventojų nuotaikos:
„Nu mes čia va su ta ponia su vežimėliu pirmosios. – Ar ilgai laukėt? – Nu ilgai, atėjom pasižiūrėt, nu labai malonu, kai iš miško tiesiai eglutė.“
„Kvepia mišku, gyva, o ne plastmasė.“
Eilės negąsdina
Vilniečiai nuotaikingi: net ir pačiame eilės gale stovintys – su šypsenomis.
„Ar negąsdina eilė jūsų? – Ne, tai dėl tokio džiaugsmo kalėdinio, kvepiančio, kalėdinės šakos, tai kodėl ne! Eilė labai greit juda!“
„Kiek laiko nusiteikęs laukti? – Nu valandą kokią, pernai laukiau 40 minučių. – Bet verta? – Nu, grynas oras – sveikata!“
Miškininkai iš sunkvežimio kėlė maišus pilnus eglišakių, juos guldė ant stalo ir dėliojo taip, kad atėję vilniečiai galėtų išsirinkti labiausiai patikusią šaką ar kelias. Štai, ką apie šią akciją mano kiti kalbinti gyventojai:
„Nešu senukams. Senukams, tėvams, kurie nepaeina ir krikšto mamai, kuri yra vieniša. Labai džiaugiuosi, kad leido tris.“
„Nu labai nuostabi akcija, tikrai. Ir gali šaką išsirinkti, nereikia eglutės naikinti, miško nereikia, nuostabu!“
Saulėtą vidurdienį Katedros aikštėje sukiojosi ir žemės ūkio ministras.
„Urėdijų vadovas sakė, simboliškai padovanos šaką ant darbo stalo“, – džiaugėsi ministras Ignas Hofmanas.
Tokią akciją Valstybinių miškų urėdija rengia jau 18 kartą.
„Kasmet šakų skaičių didiname ir matome, kad žmonių susidomėjimas vis tiek auga. Šiandienai esame paruošę daugiau negu 100 tūkstančių šakų“, – teigė urėdijos direktorius Valdas Kaubrė.
Eglės išgyvena sunkmetį
Valstybinių miškų urėdijos vadovas sakė, kad dėl šylančio klimato ir siautėjančių kenkėjų, eglutės kasmet auga vis sunkiau.
„Temperatūros kaita ir vandens lygio pasikeitimai kažkiek daro įtaką eglių augimui pastaruosius porą metų. Tikrai turime sudėtingą situaciją su žievėgraužio tipografo invazija, pažeidžiama daug eglynų“, – pabrėžė jis.
Eilutė prie miškininkų sunkvežimio nusidriekė ir Marijampolėje. Suvalkiečiai glėbius šakų nešėsi ir sau, ir artimiesiems:
„Ir koridorių reik papuošt bendrijoj, ir butą reik pasipuošt, ir kaimynui reikia parnešt.“
„Nusipirkt galima, ne problema, bet jeigu yra tokia dovana, kodėl nepasinaudot.“
„Ten tų eglių didelių, gaila kirst, tai va, pasimerki į vazą didelę, pasidedi ir kvepia. Kaip pensininkam tai jau čia mum pilnos akys.“
„Daugiausiai gal kokias penkias, o šiaip tai po dvi, po tris, nu ten kaiminkai dar parneša, kaimynui. Per daug ne. – Kad ir nemokamai, neima glėbiais? – Ne, ne, pasiima ten kiek reikia žmogui“, – tikino girininkas Valdas Vasiliauskas.
„Šiemet, kaip neįtikėtina, tikrai daug susirinkę žmonių, jau eilę metų gal ir oras pamaišydavo, o šiemet toks labai gražus, šiltas, ir, manau, šventiškai“, – kalbėjo gamtotvarkos specialistė Birutė Grybienė.
Nemokamų eglišakių dalijimo akciją prieš 18 metų pirmą kartą surengė Šiaulių krašto miškininkai, o ilgainiui ši iniciatyva tapo tradicija visoje Lietuvoje.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
