Pirmieji Z kartos atstovai aukštąsias mokyklas baigė bei į darbo rinką pirmą kartą įžengė vos prieš kelerius metus – 2019-aisiais. Vis tik jau galime pastebėti, kad šie jauni žmonės išsiskiria aktyvumu, gebėjimu naudotis naujausiomis technologijomis bei iniciatyvumu. Z kartai priklausantys žmonės turi aiškiai įvardintų lūkesčių darbovietei, todėl vertėtų žinoti, kaip bendrauti ir ką pasiūlyti jauniausiems kolegoms.
Lankstus grafikas – būtinybė
Z kartos atstovai darbo rinkoje išsiskiria noru laisvai kontroliuoti savo darbo grafiką, todėl dažniau renkasi dirbti organizacijose, kurios siūlo lankstaus grafiko galimybę. Z kartai, ne taip kaip kitoms, tai po truputį tampa svarbiau net už atlyginimą.
Jaunosios kartos atstovams labai svarbu derinti savo laisvalaikį ir darbą. Atlikta daugybė apklausų rodančių, kad laisvalaikio ir darbo balansas jiems yra prioritetas, tad, esant galimybei, jie rinktųsi įsidarbinti įmonėse, kur gali koreguoti darbo laiką ar pamainas. Pavyzdžiui, net 75 proc. Z kartos apklaustųjų sako, kad pirmenybę teiktų darbui su lanksčiu grafiku, o ne didesniu atlyginimu, teigiama bendrovės „Deloitte" šiųmetinės pasaulinės apklausos duomenimis.
Žinoma, ieškodami darbo vietos, šios kartos atstovai atsižvelgia ir į konkurencingą bei stabilų užmokestį. Šie žmonės užaugo stebėdami, kaip tėvai išgyveno 2008 m. finansinę krizę, todėl išmintingai žiūri į finansus ir, natūralu, privalumu laiko stabilias pajamas, siekdami rasti darbą, kuris suteiks ir lankstų grafiką, ir tenkinantį atlyginimą. Taip pat jaunosios kartos atstovai atlygio ir karjeros pokyčių tikisi kur kas greičiau, nei vyresni jų kolegos.
Darbas – ne tik pinigų šaltinis
Z kartos atstovai išsiskiria universalumu, todėl darbo vietoje jiems svarbu tyrinėti ir tobulinti naujus įgūdžius, o darbo pobūdis turi būti įvairus, nemonotoniškas ir prasmingas.
Jaunieji kolegos intensyviai siekia pokyčių ir nori dirbti ten, kur būtų dinamikos. Taip pat svarbu žinoti, kad jiems darbas ne tik pinigų šaltinis, tačiau ir erdvė savirealizacijai. Todėl galimybė mokytis, tobulėti, išbandyti skirtingas veiklas ir klysti bei mokytis iš savo klaidų padės užtikrinti, kad darbuotojas liks motyvuotas.
Darbdavio suteikiama galimybė išbandyti naujų atsakomybių bei mokytis atitolina „tyliojo atsitraukimo“ (angl. quiet quitting) riziką, kai darbuotojas vengia prisiimti papildomų užduočių ir minimaliai įsitraukia į darbinius reikalus. Lyginant su tūkstantmečio kartos atstovais, Z kartai priklausantys žmonės, nors save ir laiko lojaliais, dažniausiai dairosi kitų karjeros galimybių net ir dirbdami gana mėgstamą darbą.
Vertina draugišką atmosferą
Nepaisant to, kad Z kartos darbuotojai lengvai naudojasi skaitmeninėmis komunikacijos priemonėmis, jie vertina ir gyvą bendravimą. Užaugę apsupti ekranų, dažnai pakeitusių bendravimą su kitu žmogumi, šios kartos atstovai, lyginant su kitomis kartomis, neretai jaučiasi vienišesni. Jie turi ir tam tikrus komunikacijos kanalų pomėgius – pirmenybę dažniau teikia vaizdo skambučiams, o ne elektroniniams laiškams ar pokalbiams telefonu.
Jaunieji kolegos nori būti įsitraukę į komandą ir visus darbinius reikalus, jiems svarbu, kad darbo kultūra pasižymėtų bendradarbiavimu ir neformaliu, intensyviu bendravimu. Grįžtamasis ryšys jiems – gyvybiškai svarbus, tai pirmoji karta, kuri augo mokoma įvardyti savo savijautą. Psichologų jie pavadinami „snaigėmis”, kadangi yra jautresni, kiek trapūs, užtat unikalūs, su polėkiu.
Be to, Z kartos darbuotojai itin vertina laisvą ir neįpareigojančią darbo kultūrą, todėl svarbu rengti komandos formavimo renginius, vakarėlius, kurie padės sukurti glaudesnį ryšį su kolegomis ir taip padės jiems geriau jaustis darbo vietoje.
Eglė Staniulionė yra „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.
