Pavyzdžiui, 2019 metais nuo 30 eurų iki 50 eurų didėja valstybės išmokos vaikams suma, kuri atitenka tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Arba alimentų dydžiui turi įtakos besikeičianti abiejų tėvų dalyvavimo vaikų auginime praktika, kuomet vis daugiau tėvų po skyrybų susitaria, kad vaikas gyvens pakaitomis su abiem tėvais ir abu tėvai patirs tiesioginių vaiko išlaikymo išlaidų.
Įstatymas nenustato, kokią gaunamų pajamų dalį skyrium gyvenantis tėvas ar motina privalo mokėti kaip išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Civiliniame kodekse nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Apylinkių teismai ir vaiko teisių apsaugos institucija paprastai vadovaujasi susiklosčiusia teismų praktika, kad minimali mėnesio alga (MMA) yra orientyras sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, t. y., laikoma, kad kiekvienas iš tėvų vieno vaiko išlaikymui turėtų skirti ne mažiau 1/2 MMA. 2018 m. ši suma buvo 200 eurų.
2019 m. „popierinei“ MMA esant 555 eurams, situacija tampa nevienareikšmė: viena vertus, iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) gali būti linkstama priteisti ne mažesnius nei 1/2 MMA dydžio alimentus, kas formaliai sudaro 277 eurus. Kita vertus, reikia atkreipti dėmesį, kad be darbo mokesčių reformos minimali alga didėtų nuo 400 iki 430 eurų, taigi alimentų orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 215 eurų. Reikia pastebėti ir tai, kad 555 eurai „ant popieriaus“ iš tiesų reiškia 394 eurus „į rankas“. Palyginimui – 2018 m. „popierinė“ 400 eurų alga reiškė 361 eurų „į rankas“, t. y., nuo 2019 m. sausio 1 d. asmens, dirbančio už minimalų užmokestį, realios pajamos padidėja tik 33 eurais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl alimentų dydžio, vis dažniau nurodo, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, vis dar pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Alimentai gali būti ir ženkliai didesni nei 277 eurai, taip pat gali būti situacijų (pavyzdžiui, tėvų pajamos nėra didelės, šeimoje auga keli vaikai), kai ir 160 eurų suma vienam vaikui būtų laikoma pakankama būtiniausių vaiko poreikių patenkinimui.
Jeigu iki santuokos nutraukimo vaiko ugdymui, lavinimui, būreliams būdavo išleidžiamos didelės sumos, tai tėvams pradėjus gyventi skyrium, vaiko poreikiai negali būti esmingai apriboti, alimentų dydis gali būti atitinkamai didelis. Kartu vaiko poreikių negalima suabsoliutinti. Pavyzdžiui, jei mama, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, priima vienasmenišką sprendimą patirti didesnes išlaidas (tarkim, išvykti gyventi į užsienio valstybę ar pan.), tai vien ta aplinkybė, kad vaiko poreikių tenkinimui išleidžiamos didesnės lėšos, nereiškia, kad kitas iš tėvų turėtų tuos poreikius lygia dalimi tenkinti; privalo būti vertinamos išlaikymą teikiančio tėvo galimybės.
Taigi, vis dažniau pabrėžiama, kad proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Negalima priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.
Asmenų, gaunančių nedideles pajamas ir neišgalinčių sumokėti visų išlaikymo sumų, situaciją lengvina nuo 2018 m. gruodžio 1 d. įsigalioję Civilinio proceso kodekso pakeitimai, kuriais buvo sumažinti leidžiamų išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio dydžiai. Šiuo metu iš alimentus privalančio mokėti skolininko gali būti išskaitoma ne daugiau kaip 30 proc. (iki 2018-11-30 buvo 50 proc.) darbo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų dalies, viršijančios MMA, išskaitoma 50 proc. (iki 2018-11-30 buvo 70 proc.) lėšų. Taigi, alimentų įsiskolinimo išieškojimas priverstine tvarka iš nedideles pajamas gaunančių asmenų truks ilgiau.
Klausimai dėl alimentų dydžio kyla ir tuomet, kai skyrium gyvenantis vienas iš tėvų ketina realiai dalintis vaiko ugdymo našta. Nors Lietuvoje nėra oficialiai įteisinta vadinamoji „pakaitinė tėvystė“, kuri leistų teismui nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ne su vienu iš tėvų, o su abiem pakaitomis, tačiau nemažai besiskiriančių tėvų siekdami neprarasti ryšio su vaiku(-ais), faktiškai renkasi būtent tokį pakaitinį bendravimą. Jie sudaro sąlygas vaikams gyventi dviejuose – mamos ir tėčio – namuose, tai aptaria skyrybų dokumentuose. Tokiu atveju padaugėja namų ūkių išlaidų, nes vaikas turi savo kambarį, baldus, higienos reikmenis dviejose vietose, abu tėvai patiria išlaidų vaiko maistui, transportui ir pan. Tuomet klausiama – ar tokioje situacijoje vis dar turi būti mokami alimentai, ir jei taip, tai kokio dydžio?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ir tokiose situacijose alimentai turi būti mokami, nes tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta „pagrindinė“ vaiko gyvenamoji vieta, kaip taisyklė, yra atsakingas, už vaiko ugdymą, lavinimą, būrelius, sveikatos poreikius, pagrindinių drabužių ir avalynės pirkimą ir kt. Todėl tėvų išlaidos vaikui išlaikyti negali būti įvertinamos vien proporcingai laikui, kurį vaikas praleidžia su vienu ir kitu iš tėvų. Alimentai yra skirti iš dalies kompensuoti vaiko poreikius neskirstant jų pagal laiką, kurį vaikas praleido su vienu ar kitu iš tėvų.
Eglė Mauricė yra Advokatės Eglės Mauricės kontoros LEGALLOGIC advokatė
