E. Vaitkus visuomenėje geriausiai žinomas dėl daugelio lūkesčius pranokusio pasirodymo paskutinių prezidento rinkimų metu. Tuomet jis užėmė penktą vietą, tačiau sugebėjo laimėti kelias apylinkes – Šalčininkų ir Visagino, kur sulaukė atitinkamai 39,91 ir 37,8 proc. balsų. Iš viso jis surinko apie 104 tūkst. balsų, arba 7,31 proc. visų rinkėjų palaikymo.
Jau pirmojo turo išvakarėse E. Vaitkus prakalbo, jog neatmeta galimybės dalyvauti Seimo rinkimuose – sakė, jog padarys rokiruotę, „apie kurią nesakys“. Nors buvo gana akivaizdu, jog E. Vaitkus bandys perimti mažesnę partiją, o taip ir nutiko – Seimo rinkimuose jis ves Lietuvos liaudies partijos sąrašą. Ši nedidelė partija Seimo rinkimų metu surinkdavo mažiau nei procentą balsų – pavyzdžiui, 2020 m. Seimo rinkimų metu susilaukė vos 0,25 proc. balsų.
Politikas anksčiau skelbė, kad ketina kurti naują partiją, pavadinimu „Nauja politinė jėga“. Tačiau E. Vaitkaus teigimu, kol kas politinės jėgos įkurti nepavyko.
„Nauja politinė jėga“ kaip juridinis asmuo, kaip partija neįsisteigė, nes nesusirinko 2,2 tūkst. steigėjų – mums nepavyko prezidentinės kampanijos metu padaryti antrą darbą ir surinkti reikiamą kiekį steigėjų“, – pripažino jis.
O Lietuvos liaudies partija E. Vaitkui pasiūlė vesti sąrašą. Įdomu tai, jog partijos sąraše – vien nepartiniai asmenys, nerasime net ir partijos pirmininko Tauro Jakelaičio.
„Jis pats nedalyvauja sąmoningai dėl to, kad tai yra Vaitkaus sąrašas. O partija pritaria mano rinkiminei programai“, – T. Jakelaičio sprendimą paaiškino buvęs kandidatas į šalies vadovo postą.
Advokatas, pasakojantis apie „pedofilų klaną“
Po E. Vaitkaus, antruoju sąraše įrašytas advokatas Mažvydas Misiūnas, trečiuoju – medikė Ieva Sliesoraitytė, ketvirtuoju – buvęs „Laisvo laikraščio“ redaktorius Aurimas Drižius, penktuoju – verslininkas Raimundas Purvinskas.
Dešimtuke taip pat yra Aleksejus Zanemanskis, Andrius Martinkus, Žilvinas Razminas, Viltana Šakenytė, Tautvaldas Strikša.
Advokato M. Misiūno pavardė E. Vaitkaus kampanijoje figūruoja ne pirmą kartą. Prezidento rinkimų metu, visi kandidatai pasirinko štabus – juose leido rinkimų naktį, laukdami rezultatų. E. Vaitkaus pasirinktas štabas buvo advokatų kontoros „Misiūnai ir partneriai“ ofisas esantis Konstitucijos pr., Vilniuje. Pirmojo turo naktį šalia E. Vaitkaus pasirodė ir M. Misiūnas – tiesa, jis žurnalistams neatviravo.
Be to, jis nenorėjo žurnalistams aprodyti štabo – žurnalistai (tarp jų ir šių eilučių autorius) rinkimų naktį praleido koridoriuje. Tuo metu M. Misiūnas kalbėjo, jog tai „privati valda“.
Šiuo metu M. Misiūnas neretai komentuoja įvairius įvykius nesisteminėje žiniasklaidoje – pavyzdžiui rugpjūtį laikraščiui „Respublika“ duotame interviu teigė, jog Lietuvoje egzistuoja „pedofilų klanas“.
„Manau, kad galime jau nesiginčyti dėl to, kad pedofilų klanas yra“, – sakė advokatas.
Taip jis komentavo bylą, kurioje T. J. kaltinamas tuo, jog sudavė smūgį nepilnamečių tvirkinimu kaltinamam Algimantui Ulvidui.
Tame pačiame interviu M. Misiūnas kėlė klausimus, kodėl A. Ulvidui nėra pritaikomos griežtesnės kardomosios priemonės (suėmimas), bei nepateikdamas jokių įrodymų teigė, jog A. Ulvidui kažkas padeda, egzistuoja tinklas, kurio pagalba pedofilai dengia vieni kietus.
Vis dažniau advokatas taip pat pasirodo ir antivalstybine veikla kaltinamo Kazimiero Juraičio YouTube kanale „FENIKS TV“. Kanale laidų epizodai renka po kelis tūkstančius peržiūrų.
Pavardė minima šimtus tūkstančių eurų pasisavinusio nusikaltėlio byloje
Visgi M. Misiūno pavardė minima ir kituose kontekstuose. Blogeris Skirmantas Malinauskas rugsėjo 1-ąją dieną pasirodžiusiame vaizdo įraše atkreipė dėmesį, jog M. Misiūnas yra siejamas su ne viena abejones keliančia byla.
Štai 2022 m. kovą portalas lrytas.lt pranešė, jog M. Misiūno pavardė minima byloje, kurioje Titas Blėdis kaltinamas šimtų tūkstančių eurų pasisavinimu. O jei tiksliau – manoma, jog T. Blėdis iš elektroninių pinigų įstaigos „Paysera“ galėjo pasisavinti ir apie 800 tūkst. eurų.
T. Blėdis išvykęs į Jungtinę Karalystę įkūrė įmonę „Transferbee“, o ši įmonė su „Paysera“ 2016 pasirašė bendradarbiavimo sutartį: „Transferbee“ perleido Lietuvos kompanijai prisijungimus prie savo turimų sąskaitų keturiuose britų bankuose ir vykdė jos klientų lėšų įskaitymus Didžiojoje Britanijoje.
Vėliau T. Blėdis „Paysera“ pareiškė, jog jo kažkodėl ieško britų teisėsauga ir pradingo, pasakęs bendrauti su jo teisininkais. Prieš dingdamas jis pasiėmė kodų generatorius, kurie naudojami klientams aptarnauti, ir jų negražino.
Tuomet „Paysera“ neteko galimybės aptarnauti Jungtinėje Karalystėje esančius bankus.
Praėjus maždaug trims savaitėms po to, kai T.Blėdis pasisavino kodų generatorius, „Paysera“ darbuotojai pastebėjo, kad iš sąskaitų pervedamos milžiniškos sumos. Ir šiuos pinigus išgrynino būtent M. Misiūnas, bei kitas jo kolega.
Dar 2017 metų rugpjūtį lėšos iš „Transferbee“ sąskaitų Didžiojoje Britanijoje pradėjo plaukti į advokatų kontoros „Misiūnas ir partneriai“ depozitines sąskaitas. Kone kas savaitę, o kartais net kas dieną buvo pervedama po keliasdešimt tūkstančių eurų. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad advokatas M. Misiūnas per kelis kartus paimdavo tai 50-80 tūkst. eurų grynaisiais.
Iš vienos sąskaitos, į kurią plaukė pinigai, per metus buvo išgryninta net 362,247 tūkst. eurų. „Transferbee“ naudojosi ir tos pačios teisininkų kontoros advokato Domanto Skebo paslaugomis: į jo sąskaitą buvo atkeliavusi 52,6 tūkst. eurų suma, o pats advokatas tą pačią dieną per du kartus grynaisiais paėmė 52,084 tūkst. eurų.
Susiginčijo su daugiabučio gyventojais, kuriems teikė paslaugas
Kitas atvejis kiek senesnis ir mena 2019 m. Kaip tuo metu pranešė portalas delfi.lt, šalia prekybos centro „Europa“ pastatyto daugiabučio gyventojai nusprendė teisiniu būdu bandyti išieškoti šimtatūkstantinę sumą iš advokato Mažvydo Misiūno, kuris buvo jų bendrijos įgaliotinis bei teikė teisines paslaugas.
Prie laiško prisegtoje nepriklausomo audito išvadoje rašoma, kad per beveik 11 metų bendrijos lėšomis Mažvydui Misiūnui išmokėta viso 178 093,57 Eur. Nors ir nurodoma, kad buvo sudaryta teisinės pagalbos pagrindu sutartis, kuria remiantis turėjo būti išmokėta 146 547,66 Eur, gyventojams klausimų kyla dėl pačių teiktų paslaugų.
Tvirtinama, kad bendrijos susiformavimo pradžioje jų išties reikėjo, tačiau vėliau – vargu. Klausimų kelia ir tai, kad audito metu nustatyta, jog bendrijos lėšos buvo naudojamos apmokėti Italijoje viešbučio sąskaitas bei kitoms asmeninėms reikmėms, taip pat keliasdešimt tūkstančių išgryninta bankomatuose, o paskutinėmis valdymo dienomis dar ir pervesta 15 tūkst. eurų suma žmonai.
Pats M. Misiūnas tvirtino, kad auditą atliekantis asmuo nesulaukęs atsakymų į 10 metų liečiančius buhalterinius klausimus pateikė neigiamą išvadą, kuri jau buvo parengta anksčiau. Jis taip pat kreipėsi į teismą teigdamas, kad bendrija jam dar liko skolinga 10 tūkst. eurų. Tuo tarpu naujoji bendrijos valdyba pateikė priešieškinį norėdami susigrąžinti išmokėtą sumą bei kreipėsi į prokuratūrą.
Tuo metu Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnams buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo bei vestos buhalterinės apskaitos.
M. Misiūnas tuo metu pradėtą ikiteisminį tyrimą įvardijo kaip bandymą su juo susidoroti.
Naujienų portalui tv3.lt pavyko išsiaiškinti, jog vėliau šis tyrimas buvo nutrauktas. Vilniaus apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja naujienų portalui tv3.lt patvirtino, jog 2018 m. spalio 18 d. Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 str. 2 d., BK 184 str. 2 d. ir BK 223 str. 1 d.
Visgi, praėjus metams laiko tyrimas buvo nutrauktas.
„2019-11-18 Vilniaus apygardos prokuratūros 2 baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė priėmė nutarimą nutraukti tyrimą, vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d., 3 str. 1 d. 1 p. (nesant nusikaltimo sudėties). Prokurorės procesinis sprendimas apskųstas nebuvo“, – teigė J. Samorokovskaja.
