Opozicinės partijos nespėjo pasirengti rinkimams
Turbūt daugeliui politinių apžvalgininkų taip ir liko neaišku, kodėl Kazachstano respublikos prezidentas Nursultanas Nazarbajevas paleido parlamentą, kuriame buvo, galima sakyti, tik vienas žmogus, tam tikrais klausimais bandantis oponuoti ir nepritarti prezidentui lojaliai parlamento daugumai. Beje, ir pats parlamentas, kurio kadencija būtų pasibaigus po dvejų metų, tam pritarė. Rinkimai buvo paskelbti netrukus po to, kai Kazachstano parlamentas pritarė prezidento pasiūlytiems pakeitimams šalies Respublikos Konstitucijoje. Toks prezidento sprendimas buvo gana netikėtas opozicinėms partijoms, kurios neturėjo pakankamai laiko pasiruošti rinkimams. Gal to ir buvo siekiama?
Amžina vienvaldystė užtikrinama Konstitucijoje
Vienas iš esminių su prezidento institucija susijusių pakeitimų Konstitucijoje tas, kad prezidento kadencija trumpinama iki penkerių metų. Tačiau į svarbiausią šalies dokumentą buvo įtraukta ir pastaba, pagal kurią konstitucinė norma, kad vienas ir tas pats asmuo negali užimti šalies prezidento posto daugiau negu du kartus iš eilės, nebeturi galios pirmajam respublikos prezidentui, t.y. N. Nazarbajevui – jis prezidento pareigas galės eiti neribotą kadencijų skaičių. Konstitucijoje taip pat numatoma, kad prezidentas gali dalyvauti politinėje veikloje. Pasinaudodamas ta pataisa, prezidentas prieš parlamento rinkimus tapo įtakingiausios partijos lyderiu. Prieš šiuos pakeitimus Konstitucijoje balsavo tik vienas Kazachstano parlamento narys. Nesinorėtų tikėti, kad vienas nelojalus parlamento narys ir buvo pagrindinis argumentas, dėl kurio reikėjo paleisti parlamentą ir surengti priešlaikinius rinkimus.
Opozicija tikėjo sėkme
Nežiūrint to, kad dauguma žmonių tikėjo didžiule prezidento N.Nazarbajevo vadovaujamos partijos sėkme, opozicija vis dėlto tikėjosi apriboti prezidento, valdančio dar nuo tų laikų, kai Kazachstanas buvo Sovietų Sąjungos dalis, valdžios monopolį. Tačiau valdanti Nur Otan partija, vadovaujama N. Nazarbajevo, nugalėjo, surinkusi 88,05 proc. balsų ir tapo vienintele partija, patekusia į parlamentą. Pasak komisijos pirmininko, antroje vietoje atsidūrusi Bendranacionalinė socialdemokratų partija, surinkusi 4,62 proc. balsų. Dar mažiau balsų surinko partija Ak Žol (3,27 proc.), Aul, atstovaujanti kaimui ir žemdirbiams, surinko 1,58 proc. balsų, Komunistų liaudies partija – 1,31 proc., Kazachstano patriotų partija, atstovaujanti Antrojo pasaulinio karo veteranams ir afganistaniečiams, surinko 0,75 proc. balsų, paskutinė liko partija Ruchanijat (tai partija, propaguojanti moralinį ir dvasinį Kazachstano atgimimą), ji surinko 0,41 proc. balsų.
Nors jau kitą dieną po rinkimų kai kurios opozicinės partijos savo pareiškimais nepripažino Centrinės rinkimų komisijos preliminariai paskelbtų rezultatų ir pareiškė, jog apdorota informacija apie pažeidimus bus perduota Centrinei rinkimų komisijai, Generalinei prokuratūrai ir kitoms teisėsaugos institucijoms, tikėtis, kad kažkas pasikeis, manau, neverta.
Rinkėjams dovanojami buitiniai prietaisai
Rinkimų dienos reklamai priešrinkiminiu laikotarpiu ir net rinkimų dieną, siekiant suaktyvinti rinkėjus, buvo skiriamas ypatingas dėmesys ir nemažos lėšos. Manau, visus labiausia stebino dovanos atėjusiems, o kai kada ir neatėjusiems balsuoti rinkėjams. Vienose rinkimų apylinkėse sakė, kad dovanos duodamos pirmam dešimtukui, vyriausiam į rinkimų apylinkes atėjusiam rinkėjui, rinkėjui, rinkimuose dalyvaujančiam pirmą kartą ar atėjusiam su mažu vaiku. Tačiau jau kitoje apylinkėje buvo aiškinama, kad be tų rinkėjų, kuriems balsavimo diena sutapo su gimtadieniu, dar dovanas duoda ne tik anksčiau minėtomis progomis, bet maždaug kas dešimtam rinkėjui. Taip pat apylinkės rinkimų komisijos pirmininkė pasigyrė, kad ką tik dovaną (televizorių) nuvežė seniausiam jų apylinkėje rinkėjui, kuris pageidavo balsuoti namuose. Be jau minėtų televizorių buvo dovanojamos mikrobangės krosnelės, DVD grotuvai ir įvairios smulkesnės dovanos. Iš kur tos dovanos, rinkimų apylinkių pirmininkai aiškino įvairiai. Vieni iš jų buvo įsitikinę, kad tai buvo nupirkta Centrinės rinkimų komisijos lėšomis, tačiau kiti aiškino, kad lėšos buvo skirtos finansinių rėmėjų.
Demokratijos iliuzija
Be jau minėto ,,dovanų lietaus“, 7 proc. barjero, nevienodų galimybių pristatant savo programas rinkėjams, ir net tam tikros vaizdo medžiagos, kuri buvo pateikta televizijai, cenzūros, rinkimų sistema ir ją reglamentuojantys įstatymai Kazachstane turi ir dar kai kurių demokratiškiems rinkimams ne visai priimtinų ypatybių, kurias, beje, neigiamai savo pranešime įvertino ir ESBO, pvz: politinės partijos kandidatų į parlamentą eilę sudaro savo partijos plenumuose tik po rinkimų. Rinkimuose rinkėjams pateikiama tik abėcėlinis kandidatų sąrašas. Be to, iš partijos pašalintas arba partijos nario bilieto atsisakęs parlamento narys automatiškai netenka ir parlamento nario mandato.
Nors ESBO atstovaujantys stebėtojai pareiškė, kad Kazachstano parlamento rinkimai neatitiko tarptautinių standartų: rinkimams trūko skaidrumo skaičiuojant balsus, nustatytas per aukštas patekimo į parlamentą slenkstis, vis dėlto tie patys stebėtojai, kurie, beje, prieš porą metų stebėjo ir Kazachstano prezidento rinkimus, pripažino, kad rinkimai buvo žingsnis į priekį, ir reiškė viltį, kad dėl šių rinkimų Kazachstanas toliau judės į priekį ir sieks tapti demokratine valstybe.
Edmundas Pupinis yra LR Seimo TS frakcijos narys
