Iki šiol skelbta, kad palūkanų norma ketinama didinti 0,25 procentinio punkto, tačiau naujienų agentūros „Bloomberg“ ir „Reuters“ remdamosi šaltiniais antradienį pranešė, jog ji gali būti didinama 0,5 punkto.
Remiantis vieša informacija, ankstesniais pranešimais, trijų ekonomistų bei dviejų nekilnojamo turto (NT) ekspertų komentarais, BNS pateikia atsakymus į 5 svarbiausius klausimus apie numatomą ECB sprendimą.
Kodėl Europos Centrinis Bankas didina bazines palūkanų normas?
ECB pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį bazines palūkanų normas birželio pradžioje pranešė didinsiantis siekdamas pažaboti sparčiai kylančią infliaciją. Gegužę euro zonoje fiksuotas 8,1 proc. infliacijos rodiklis, birželį jis pakilo iki 8,6 proc. – aukščiausio bendros valiutos bloko istorijoje lygio.
Tuo metu ECB nustatytas tikslinis infliacijos lygis – 2 proc. Europos Komisija prognozuoja, kad infliacijos pikas bus pasiektas trečiąjį šių metų ketvirtį, o metų pabaigoje greičiausiai sieks 7,6 proc.
Kaip padidintos palūkanų normos paveiks būsto paskolas turinčius gyventojus?
Būsto paskolos susietos su Euribor tarpbankine palūkanų norma. 12-kos mėnesių Euribor nulinę ribą peržengė balandį, šešių mėnesių – birželio pradžioje, o trijų – liepos viduryje. Tai reiškia, kad paskolos gyventojams po ECB sprendimo dar brangs.
Pasak analitikų, Euribor atspindi išankstinius finansų rinkų dalyvių lūkesčius apie galimą ECB bazinių palūkanų normų kėlimą, todėl ankstesnis Euribor padidėjimas jau įskaičiuotas į būsimas ECB palūkanas. Vis dėlto tarpbankinę palūkanų normą gali padidinti ir komentarai po ECB posėdžio apie tolesnį normų didinimą.
Kiek konkrečiai pabrangs paskolos, priklausys nuo jų sumos, pasiūlos, paklausos bei gavėjo kreditingumo, tačiau labiausiai tai pajus turintys didžiausias paskolas.
Lietuvos banko skaičiavimais, vidutinė negrąžinta gyventojo būsto paskola Lietuvoje birželio pradžioje buvo apie 50 tūkst. eurų, o vidutinė įmoka – 230 eurų. Palūkanų normai išaugus 0,5 procentinio punkto įmoka padidėtų 12 eurų, 1 punktu – 24 eurais, 2 punktais – apie 50 eurų.
Kaip padidintos palūkanų normos paveiks valstybės skolą bei skolinimosi galimybes?
ECB padidinus palūkanų normas pabrangs ir valstybių skola. Vis dėlto, kaip anksčiau teigė Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus, leidžiant obligacijas skolinimosi kaina fiksuojama per visą laikotarpį, todėl palūkanų augimas pasijustų tik po kurio laiko.
Didžioji dalis Lietuvos skolos yra ilgalaikės obligacijos, kurių artimiausių metu refinansuoti nereikės. Be to, žemų palūkanų laikotarpiu Lietuva refinansavo visas brangias obligacijas, išleistas po pasaulinės ekonominės krizės.
Kaip padidintos palūkanų normos paveiks vartojimą?
Padidintos palūkanų normos gali šiek tiek neigiamai paveikti paskolas turinčių gyventojų vartojimą. LB vadovas G. Šimkus anksčiau teigė, jog padidėjusios įmokos nesudarytų iš esmės vartojimą galinčios pakeisti sumos.
Tačiau paskolų neturinčių žmonių vartojimo didesnės palūkanų normos paveikti neturėtų. Vartojimo mažėjimą labiau gali paveikti ne kintančios palūkanų normos, bet gyventojų lūkesčiai, recesijos, šaltos žiemos, brangių energetikos išteklių ar infliacijos baimė.
Kada ECB galėtų dar kartą didinti bazines palūkanų normas?
ECB palūkanų normas numato didinti ir rugsėjį. Pasak banko, konkretus sprendimas priklausys nuo ekonominių perspektyvų. Birželio pabaigoje ECB pirmininkė Christine Lagarde teigė, kad bankas sparčiau didinti palūkanų normas galėtų, jei to reikalaus infliacijos rodikliai. Prognozuojama, jog rugsėjį jos gali didėti dar 0,5 procentinio punkto.
Analitikai prognozuoja, kad bazines palūkanų normas ECB gali toliau didinti spalį ir gruodį. Prognozuojama, kad iki šių metų pabaigos jos pakils iki 0,75–1 procentinio punkto.
