Seime antradienį prasidėjęs kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų projektų svarstymas veikiausiai bus gana karštas. Ir ne tik dėl to, kad valdantieji jį pristatė taip ir nesutarę dėl PVM lengvatos šildymui likimo.
200 milijonų, kurių gali nebūti
„Vyriausybė atnešė biudžeto projektą, negavusi politinio valdančiosios daugumos pritarimo didinti PVM šilumai nuo 9 iki 21 proc., tačiau biudžete jau yra numatyta 200 mln. litų papildomų pajamų. Todėl pirmiausiai Seimas turėtų apsispręsti dėl mano įregistruoto projekto, kuriuo aš siūlau pratęsti šios lengvatos galiojimą dar vieneriems metams. Šį savo pasiūlymą mes teiksime artimiausiame Seimo posėdyje, ir kai Seimas apsispręs, vyriausybei gali tekti koreguoti biudžetą – mažinti jo pajamas 200 mln. litų“, – naujienų portalui balsas.lt sakė Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis.
„Kadangi beveik tokia pati suma būtų išleidžiama kompensacijoms, tai išeina, kad vieną ranką į žmogaus kišenę įkiša, kita ranka neva duoda. Todėl nesudarius galimybių žmonėms turėti daugiau pajamų, naikinti tokios lengvatos negalima, nes tai ženkliai palies tuos žmones, kurie gyvena daugiabučiuose, gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, ir kuriems kompensacijos nepriklauso. Ant jų kailio labiausiai užkraunama“, – pridūrė liberalas.
Bedarbių lepinti nereikia
Pasak E. Masiulio, Konstitucinio Teismo (KT) sprendimus reikia vykdyti, tačiau nebūtinai visus iš karto.
„Be jokios abejonės, įsipareigojimus reikia vykdyti, kadangi tokie yra KT sprendimai, bet tai galima daryti palaipsniui, gal būt per 2 metus ištęsti išmokėjimus. Dėl pensijų kompensavimo jau sutartas reikalas ir nelabai galima pakeisti. Motinystės ir ligos pašalpų padidinimo taip pat nereikėtų atidėti. Bet aš matau 100 mln. litų rezervą – tai bedarbių pašalpos. Bedarbystė planuojama beveik 2 proc. mažesnė, o pašalpoms pinigų prireiks daugiau? Nesuprantama, kodėl siūloma didinti pinigus bedarbių pašalpoms, kai bedarbystės lygis planuojamas mažesnis. Mes ir taip turime ilgalaikę problemą – dalis žmonių nebeturi jokių motyvų ir paskatų ieškoti legalaus darbo: jie gauna bedarbio pašalpas, dar turi nelegalias pajamas ir gyvena kartais geriau už tuos žmones, kurie dirba oficialiai už mažesnę negu vidutinę algą“, – savo poziciją dėstė liberalas.
Anot E. Masiulio, yra ir daugiau sričių, kur galima mažinti išlaidas. „Valstybės valdymo išlaidos labai nženkliai mažinamos. Kai Lietuva pirmininkavo ES, jos buvo labai išpūstos motyvuojant, kad pinigų reikia komandiruotėms ir reprezentacijai, bet dabar jos mažėja mažiau, negu buvo padidintos per pirmininkavimą“, – sakė jis.
Pasak liberalo, diskusijos vyks ir dėl kitų dalykų, siūlomų 2015 metų biudžete. „Mums taip pat nepriimtinas mokesčių didinimas. Aš kalbu pie akcizų didinimą tabakui ir alkoholiui, nes viena vertus mes kalbame apie didelius šešėlinius mastus, kontrabandą, o kita vertus didindami akcizą kontrabandos galimybes mes dar padidiname“, – sakė jis.
„Paradoksas, kad jau kelerius metus augant ekonomikai, biudžeto deficitas tik dar labiau didinamas. Tais pinigais, kuriais būtų galima sumažinti deficitą, valdančioji dauguma ir vyriausybė lengva ranka siūlo didinti išlaidas ir didina biudžeto deficitą", - kritikuoja liberalas.
Optimizmo - kaip prieš krizę
Pasak E. Masiulio, vyriausybės siūlomas valstybės biudžėtas - iš esmės esąs pernelyg optimistinis.
,,Man šis biudžetas panašus į 2008 metų biudžetą, kai Gedimino Kirkilo vadovaujamos vyriausybės ministras, tas pats R. Šadžius, užsidėjęs riožinius akinius teikė labai optimistinius skaičius, visai neįvertindamas, kad tuo metu artėjo ekonominė krizė visame pasaulyje. Dabar vėl toks optimizmas, kad kitų metų BVP augs 3,4 proc., kad 6 proc. – 1 mlrd. 400 mln. litų didinamos valstybės biudžeto išlaidos, atrodo mažai realistiškas“, – apibendrindamas sakė E. Masiulis.
