Susisiekimo ministras dėl žodžių, kad valstybiniame sektoriuje už 5 tūkst. litų gali dirbti arba bepročiai, arba vagys, turėjo aiškintis ir Seime.
Ministras Eligijus Masiulis sako, jog šia skambia fraze tik norėjęs atkreipti dėmesį į problemą, tačiau buvęs klaidingai interpretuotas.
„Vartodamas šią skambią frazę, norėjau atkreipti dėmesį į problemą. (...) Jeigu įmonėms mes keliame pačius aukščiausius tikslus, kad jos dirbtų pelningai ir skaidriai, turime samdyti profesionalius ir kompetentingus žmones, kuriems reikalingas ir deramas atlygis. Dabar egzistuoja disproporcija tarp privačių kompanijų, kur vadovai dirba už žymiai didesnius atlyginimus, ir valstybinių įmonių, kurios vadovo darbo užmokestis palyginti labai nedidelis“, – sakė susisiekimo ministras.
Trečiadienį Vyriausybė pritarė tam, kad sėkmingai dirbančios valstybės kontroliuojamos bendrovės vadovai, vadovų pavaduotojai ir vyr. buhalteriai turėtų galimybę uždirbti daugiau nei dabar.
Šį Vyriausybės nutarimą susisiekimo ministras E. Masiulis pakomentavo priešišką reakciją sukėlusiais žodžiais, kad tuo metu, kai valstybiniame sektoriuje alga yra 5 tūkst. litų, o privačiame profesionalūs vadybininkai uždirba ir po 25 tūkst. litų, į pirmąjį „papuola arba bepročiai, arba vagys“.
„Mano galva, šioje valstybėje ne viskas yra tvarkoje. (...) Kad įmonės neštų pelną ir suneštų daugiau pinigų į biudžetą, tam yra reikalingi profesionalūs vadybininkai, kurie šiuo metu versle uždirba 15, 20, 25 tūkst. litų, ir valstybinis sektorius tiesiog nekonkuruoja. Į valstybinį sektorių, kai alga yra 5 tūkst. litų, papuola arba bepročiai, arba vagys“, – kalbėjo E. Masiulis.
Vyriausybė trečiadienį nutarimu susiejo stambių valstybės kontroliuojamų bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyr. buhalterių darbo užmokestį su vidutiniu statistiniu darbo užmokesčiu. Iki šiol jis buvo susietas su vidutine tos įmonės darbuotojų alga ir negalėjo viršyti 5 vidutinių įmonės darbuotojų užmokesčių.
„Šiuo metu statistinis darbo užmokestis – beveik 2 tūkst. litų, tai maksimali alga, kurią gali gauti tokių kompanijų vadovai „ant popieriaus“, bus 10 tūkst. litų. Pusė algos yra stabili, o kita pusė yra kintama pagal užsibrėžtus tikslus. Jeigu tikslai yra pasiekiami, tai yra mokama ir kita dalis, jeigu nepasiekiami, tai kitos kintamosios dalies vadovai gali ir negauti“, – aiškino E. Masiulis.
Nutarime pažymėta, kad didelė įmonė yra ta, kur dirba ne mažiau kaip 5 tūkst. žmonių, o jos pagrindinės veiklos pajamos yra ne mažesnės nei 150 mln. litų.
Tokios, pasak E. Masiulio, yra ir Lietuvos paštas, „Lietuvos geležinkeliai“, „Lietuvos energija“.
