Neoficialiais duomenimis, lietuviško kapitalo skrydžių bendrovė „Aurela“ turi rimtų finansinių problemų ir gali tapti trečia bendrove, bankrutuojančia tuo metu, kai šalies Susisiekimo ministerijai vadovauja Eligijus Masiulis.
Kad „Aurelos" finansiniai reikalai prasti, patvirtina ir Civilinės aviacijos administracijos vadovas Kęstutis Auryla, nors jis ir nebuvo linkęs lyginti jos situacijos su bankrutavusiomis „flyLAL Airlines“ ir „Star 1 Airlines“ bendrovėmis. „Finansinių problemų šiais laikais patiria dauguma įmonių. „Aurelos“ akcininkai priėmė sprendimą, kuris buvo jų valioje. Jie atsisakė dviejų lėktuvų Boeing 757 dėl per mažos pelno maržos ir dabar dalis kompanijos darbuotojų yra likę be darbo“, - sakė jis.
Anot K. Aurylos, bendrovė nevykdo reguliariųjų skrydžių, o tik užsakomuosius ir Lietuvoje veiklos beveik neplėtoja. „Jie turi sutartį su anglų kompanija "Thomas Cook", kuri dabar yra pasibaigusi, tad ir šio verslo jie nebeturi“, - sakė K. Auryla.
Guodžia nebent tai, kad reguliarių skrydžių nevykdančiai bendrovei bankrutavus, tolimuose užsienių oro uostuose neįstrigs šimtai bilietus įsigijusių keleivių.
Paklaustas, ar bankrutavus šiai įmonei negaus dar vieno papeikimo iš Susisiekimo ministro, Liberalų Sąjūdžio lyderio E. Masiulio, direktorius juokdamasis atsakė: „Manau, kad ne.“
„Balsas.lt“ duomenimis „Aurelos“ akcininkui Sauliui Karosui tiesiog atsibodo finansuoti jau tris metus iš eilės nuostolingai dirbančią įmonę. 2008 metais nuostolis sudarė apie 5.6 mln. litų, 2009 metais – panašiai tiek pat. Auditorių išvados apie 2009 metų balansą negailestingos - jeigu akcininkai neįlies pinigų į kompaniją, „Aurela“ gresia nemokumas. Neseniai kompanijai buvo ruošiami dokumentai dėl bankroto bylos iškėlimo, bet neoficialiomis žiniomis, ją įsigijo verslininkai iš Lenkijos, visiškai neturintys lėšų ir aviacinės patirties. Darbuotojai iš „Aurelos“, pasak šaltinių, bėga.
Su kompanijos vadovu Valdu Barakausku portalui susisiekti nepavyko, o atsiliepusi darbuotoja tegalėjo paprašyti klausimų raštu ir patikinti, jog direktorius, esą, niekuomet nepasako, kur išvyksta ir niekas niekada nežino, kada jis vėl grįš.
Skrydžiams iš Lietuvos oro uostų skatinti Susisiekimo ministerija šiemet buvo numačiusi 15 milijonų litų, kurie Lietuvos aviatorių taip ir nepasiekė.
