Iš mūsų premjero Andriaus Kubiliaus nuskambėjo žinia, jog Lietuvoje veikia progresinių mokesčių sistema. Nieko nereikia reformuoti ir keisti. Tereikia kai ką patikslinti. Kategoriškai su tuo nesutinku.
Visi, tiek vyriausybė, tiek kiekvienas iš mūsų, turime pripažinti, kad šiandien galiojantis mokesčių sistema priėjo liepto galą. Mūsų valstybės mokesčių sistemos modelis nebefunkcionuoja ir nebegali užtikrinti pakankamo mokesčių surinkimo. Nereikia turėti iliuzijų, kad keliais procentais padidinus mokesčius, užtikrinsime biudžeto surinkimą ir galėsime džiaugtis kokybiškomis švietimo sistemos, teisėsaugos, sveikatos apsaugos paslaugomis.
Kaip ir visa Europa turėtume pereiti prie normalaus progresinių mokesčių sistemos modelio. Jis turi atitikti socialinį ir ekonominį Lietuvos lygį, tikti visoms socialinėms grupėms. Tik 7 šalys iš visų ES narių tokio neturi.
ES šalyse šiandien labai skirtinga socialinė ir ekonominė situacija. Visos jos ieško skirtingų būdų kaip išeiti iš krizės. Kol pas mus teigiama, kad visas pasaulis išgyvena ekonominį sunkmetį, ekonominį stebuklą demonstruoja Čekija. Jos ekonomikos augimas 2,5 proc. Lietuvoje – 12 proc. mažėjimas. Dar keliose ES šalyse ekonomika taip pat auga. Tai reiškia, kad įvairių šalių vyriausybės moka spręsti problemas, valdyti vykstančius procesus, efektingai reaguoti į susidariusią situaciją. Arba, jos nuosekliai, kryptingai dirbo ir dirba, siekdamos apsaugoti savo piliečius ilgalaikėje perspektyvoje. Tokioms valstybės krizė padeda dar labiau sustiprėti.
Lietuvoje visas dėmesys sukoncentruotas į biudžeto išlaidų mažinimą ir visiškai nepastebima, kaip sparčiai didėja šalyje nedarbo lygis. Bedarbystė auga 17 šalių, 7 – mažėja, o 3 – nedarbo lygis išliko stabilus. Mes – Lietuva - pirmaujame Europoje pagal bedarbystės augimo tempus. Kol kas pagal bedarbių skaičių mus lenkia tik Ispanija ir Latvija.
ES šalyse krizės valdymas suvokiamas, pirmiausia kaip darbo vietų išsaugojimas. Vykdoma politika, padedanti stabdyti nedarbo augimą. Lietuvoje visas dėmesys koncentruojamas į biudžeto surinkimą ir visiškai nesiūloma priemonių, kurios išsaugotų darbo vietas. Girdime kalbas tik apie biudžetinių įstaigų darbuotojus. Bet negalima palikti versle, privačiame sektoriuje dirbančių žmonių likimo valiai. Juk tai mūsų visų bėda, kurią privalome spręsti. Nejaugi vyriausybė nemato šiame sektoriuje vykstančių procesų, žlungančio smulkaus ir vidutinio verslo įmonių? Kol ji nesupras, kad svarbiausias uždavinys jai šiuo metu darbo vietų išsaugojimas, tol negalėsime kalbėti apie krizės valdymą.
Mažinti biudžeto išlaidas – būtina. Kaip ir numatyti jo smukimą. Tačiau būtina kuo greičiau ruoštis ir progresinių mokesčių įvedimui. Nereikia laukti, kol biudžeto pajamos drastiškai sumažės ir po to per naktį dramatiškai įvedinėti naują mokesčių sistemą. Jei to nedarysime, neturėsime kokybiškų viešųjų paslaugų, o tuomet tik vienas kelias. Reikės belstis į paskutiniojo skolintojo – Tarptautinio Valiutos Fondo – vartus.
Vyriausybė neturėtų slėpti, kad priemonės, kurių imasi, skirtos ne ekonomikai atgaivinti, o kad greičiau atitiktume ES kriterijus ir įsivestume eurą.
Šiandieninė socialinė ekonominė krizė yra naujas, bet pats rimčiausias iššūkis Lietuvos valstybingumui. Deja, šiuo metu vykstantys ekonominiai procesai mūsų šalyje – tiesiausias kelias į valstybės nemokumą.
Eugenijus Maldeikis yra Europos Parlamento narys
