Ukmergės savivaldybės politikai jėga mėgina susigrąžinti šilumos ūkį iš privataus nuomininko, tuo tarpu Vilniaus valdžia nori pratęsti nuomos sutartį dar 20-čiai metų. Nors nuomininkai Ukmergėje ir Vilniuje skirtingi, problemos vienodos – milžiniškos šilumos kainos gyventojams.
Kai šilumos tarifas gyventojams pasiekė 30 ct/kWh, Ukmergės valdžia suprato, kad ir pati savivaldybė gali valdyti savo šilumos ūkį. Nepavykus taikiai susitarti su nuomininkais, valdininkai griebėsi kirvio - nudaužė spyną, nustūmė operatorių ir užėmė katilinę.
Gal ir nelabai civilizuotas būdas, bet juk negali žinoti – o gal jau žiemą šilumos tarifui dar padidėjus, gyventojai panašiai būtų „užėmę“ ir pačią savivaldybę.
Ukmergės valdžia parodė, kad bent jau mėgina ginti gyventojų interesus. Tuo tarpu Vilniaus vadovai tik šaiposi iš savo rinkėjų: šilumos kaina mieste nuolat auga, įvedamas skaitliukų mokestis, o nuomos sutartį skubama pratęsti.
„Rubikono“ vyrai perka straipsnius spaudoje ir porina gyventojams, kad reikia deginti biokurą, įrengti daugiau kaip milijardą litų kainuojančius dūmų filtrus. Atseit, tokie yra Europos Sąjungos reikalavimai.
Tačiau aiškėja, kad nieko panašaus Europos Sąjunga kol kas nereikalauja, o Vilniaus elektrinei apskritai jokių filtrų paprasčiausiai nereikia – elektrinė jau dabar atitinka ateities europinius reikalavimus. Taip sako savo rankomis tą elektrinę statęs buvęs Vilniaus šilumos ūkio vadovas Bronius Cicėnas.
Šildymo sistemos profesionalas taip pat pastebi, kad Vilniaus elektrinės krosnys yra per daug galingos, kad jose būtų galima deginti biokurą, o apskrities miškuose ir laukuose neįmanoma surinkti tiek žaliavos.
Sostinės valdžiai derėtų įsiklausyti į profesionalų patarimus bei atsižlvelgti į gyventojų nuomonę ir siekti ne pratęsti, bet nutraukti miestui nenaudingą šilumos ūkio nuomos sutartį. Kitaip ir Vilniuje vėliau valdžios klaidas gali tekti taisyti taip, kaip šiandien jau daroma Ukmergėje.
E. Lementauskas
