Įregistravęs rezoliucijos Dėl pozicijos reaguojant į tarptautinėje erdvėje vykstančius teisingumo vykdymo procesus projektą, sulaukiau nemažos Seimo narių grupės paramos teikiant šį projektą – net 47 Seimo nariai pritarė šios rezoliucijos svarstymui artimiausiame Seimo posėdyje. Tai rodo, jog yra žmonių, suvokiančių, kad šiandien pasaulyje vykstantis tarptautinės teisės normų laužymas, kuomet tarptautinė teisė, kaip pagrindinė valstybių ir piliečių santykius reguliuojanti jėga, dažnai paverčiama lingvistiniu formalumu. Yra žmonių, suvokiančių, kad į šią problemą dėmesys turėtų būti atkreipiamas. Kad nepaisant to, koks sprendimas dėl Lietuvos pozicijos šiuo opiu klausimu būtų priimtas, verta apie problemą diskutuoti viešai ir galbūt taip rasti kitokių konfliktų sprendimų būdų.
Tuo labiau, kai tokiu mastu pažeidinėjamos tarptautinės teisės nuostatos, kyla pavojus ir pačios Lietuvos nacionaliniam saugumui. Akivaizdu, kad maža valstybė, iškilus grėsmei jos saugumui, visų pirma gali gintis remdamasi tarptautinės teisės svertais, kuriais reguliuojami tarpvalstybiniai santykiai.
Deja, pastarųjų metų įvykiai rodo, kad didžiosios valstybės neretai ignoruoja pačias fundamentaliausias žmogaus teises, tokias kaip teisė į bešališką ir nepriklausomą teismą. Pavyzdžių ne vienas. Būtų galima paminėti Čečėnijos – Ičkerijos prezidentų D. Dudajevo, A. Maskhadovo nužudymus panaudojant „valstybinio teroro“ mašiną. Taip pat nesenus įvykius, kai NATO operacijos metu be teismo buvo nužudytas teroristų lyderis O.Bin Ladenas, jo žmona, sūnus ir kiti asmenys. Ir visa tai įvyko šio žmogaus dvylikametės dukters akivaizdoje. Kitas ne mažiau demonstratyvus atvejis, kai žiniasklaidoje buvo paskelbta, jog karo Libijoje vienas iš tikslų – šios šalies lyderio fizinis likvidavimas. Vėliau sekė jo sūnaus ir trijų anūkų nužudymas bombarduojant taikinius, kuriuose, žvalgybos duomenimis, galėjo būti Džamachirijos lyderis, patvirtino šio tikslo realumą. Tačiau be teismo žudomi ne tik lyderiai ar jų šeimos nariai. Atkreiptinas dėmesys ir į karinių antskrydžių metu žūstančius šimtus civilių gyventojų toje pačioje Libijoje ar Jemene.
Apie tai, jog didžiosios valstybės išnaudoja Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijas tarsi figos lapą pradėdamos karo veiksmus prieš kitas valstybes, taip pat būtina kalbėti šios rezoliucijos kontekste.
Labai keista, kad didžiųjų valstybių vykdomi tarptautinės teisės pažeidimai bei ignoruojantis elgesys fundamentalių žmogaus teisių klausimais, nėra suvokiamas kaip pakankamai rimta grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Ir problemos nesuvokia kaip tik tie asmenys, kurie, nelaimei, Lietuvoje ir yra atsakingi už nacionalinio saugumo problemų sprendimą, turiu galvoje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Arvydą Anušauską.
Į pono A. Anušausko klausimą: „Kas jums užsakė išvis tokią rezoliuciją?“ norėčiau atsakyti klausimu: o kas užsakė ir moka Jums už tai, kad viso šito nematytumėt ir tylėtumėt? Ir ko vertas Jūs ir Jūsų kuruojamos institucijos, jei, jūsų teigimu ši rezoliucija yra užsakyta, o Jūs nežinote, kas ją užsakė? Beje, kad nevargtumėte ir neieškotumėte atsakymų į nepagrįstus klausimus, geriau pasitarkite su tokiu institutu, kuris vadinamas sąžine. Paklausykite, ką ji kalba vakarais, kai nutyla Jūsų šeimininkų balsas.
Evaldas Lementauskas, Mišrios Seimo narių grupės Frakcijos narys
