Po to, kai „Balsas.lt“ išspausdino interviu su Egidijumi Juodvalkiu, „Tour de Picardie“ lenktynėse kalbėjusiu į Prancūzijos dviračių sporto reporterių mikrofoną (cyclismactu.net), nusprendėme jam pateikti ir keletą klausimų lietuvių k.
Prisipažinęs, kad prancūzų kalboje nėra labai stiprus, Egidijus pasidžiaugė, kad specializuotoje „Balsas.lt“ dviračių sporto rubrikoje publikuotas jo interviu (versta iš prancūzų k.) puikiai atspindėjo jo emocijas, kurias jis išsakė ne gimtąja kalba.
„Na, taip, aš ten į viską angliškai atsakinėjau bei ką išvertė „Balsas.lt“ iš prancūzų puslapio, viskas atitiko, ką aš sakiau. Dar kartelį ačiū, nuostabūs straipsniai“.– sakė Egidijus Juodvalkis, sutikęs atsakyti ir į „Balsas.lt“ klausimus.
Egidijau, ar natūraliai jauteisi, sulaukęs tiek dėmesio ant podiumo, kada laimėjai „Tour de Picardie“ lenktynių 1 etapą? Juk dažniausiai lieki Aidžio Kruopio šešėlyje, nematomas ir neįvertintas.
– Na, Belgijoje nesu jau toks ir nepastebimas (juokiasi). Prancūzijoje mažiau lenktyniaujam, tai gal todėl taip ir yra. O šiaip, manau, laikas atėjo, atėjo etapas, kuris tiko man daugiau nei 100%, ir aplenkti tokius vyrus kaip Kenny De Haes, Martin Elmiger, Gert Steegmans, [Edvald] Boasson-Hagen, Filippo Pozzato, buvo nepakartojama bei nenusakoma.
Ar kas nors iš tų žinomų dviratininkų tave pasveikino su pergale?
– Na, buvo kas mane pasveikino iš tų didelių vardų bei garsių dviratininkų (juokiasi), bet aš to nesureikšminu. Tik džiugu, jog yra šioks toks dabar, kaip sakoma, respect tiems jaunesniems dviratininkams.
Ar gali palyginti šią pergalę su pačiomis pirmosiomis varžybomis, kuriose pirmą kartą pasijutai įvertintas?
– Iki 2009 metų pilnai nesuvokiau, kaip viskas iš tikrųjų yra šiame sporte, tie įvertinimai bei visa kita... Aš Belgijoje panašiai nuo 17 metų minu ir iš tų dienų nuostabą kėlė tai, kad už tai, kaip tu mini, visi ploja, sveikinasi su tavimi, džiaugiasi, kad tu sportuoji, ir tai daro iš malonumo žmonės. Bei, žinoma, pinigai už tai, kaip mini. Lietuvoje buvau įpratęs už pergales ar už prizines vietas gauti diplomą bei medalį, nes nieko daugiau Lietuva neįgali. O ten paprasčiausiai yra stimulas būti geriausiam, nes už tai, ką dirbi, būna atlyginta.
Pati pirmoji man svarbiausia pergalė (apart Lietuvos čempionato pergalės 2009 m.) buvo pergalė kermese su profesionalais, kuri man atvėrė duris į „Palmans Cras“ komandą [Belgijos kontinentinė,– „Balsas.lt“]. Tada buvau laimingas! Žmonių daug, visi vos ne ant rankų [nešioja], fotografuotis su kiekvienu, tiesiog nerealiai malonu...
Ir pernai buvo tikrai daug gerų akimirkų, gal ne viskas pergalėm įvertinta, bet ta pergalė tuomet mane išjudino judėti toliau. Kada į paprastas kaimo varžybėles, kur žmonių gyvena miestely vos keli tūkstančiai, susirenka minios, finiše nerandi vietos finišui pažiūrėti...
Laimėjęs 1 etapą „Tour de Picardie“ lenktynėse Prancūzijoje, tu užėmei lenktynių lyderio vietą, kurią su „Landbouwkrediet“ komanda išsaugojai ir po 2 etapo.
Ar 1 sekundės laiko tarpas teikė vilties išlikti lyderiu ir 3 lenktynių dieną, o gal paskutiniame etape kažkas nepavyko?
– Viskas 3 etape pavyko iki paskutinių metrų, kai prancūzai nusprendė, jog aš atsilikau (nes 7 sek. finišo tiesiojoje ir nedavė bendro laiko su pirmais), taip išstumdami mane iš lyderių trejeto. Apmaudu, bet galutiniu rezultatu tikrai džiaugiuosi.
Gal kita priežastis, kodėl nebuvau arčiau finiše ta, jog sutraukė kojų raumenis, tad kovojau iki paskutinių metrų, kad nenutiktų to, kas nutiko (t. y., +7 sekundės).
Bet, iš kitos pusės, tikrai nesitikėjau, prieš atvykdamas į šias lenktynes, taip pasirodyti. Laimėti etapą bei būti lyderiu 2 etapus – tai buvo nuostabus patyrimas bei gera patirtis ateičiai. Esu patenkintas ir nusiteikęs dar labiau kovoti per ateinančius startus.
Kaip manai, už ką tave taip pamilo prancūzų publika?
– Na, paprasčiausiai tas mano džiaugsmas pirma pergale po ilgo tarpo bei su profesionalais žmonėms patiko. Aš šypsojausi, kiek tik galėjau, nes buvau kupinas džiaugsmo bei pozityvių emocijų.
Šiaip tai mano jausmai Prancūzijai nėra patys geriausi, nes vis kažkas nutinka... Kaip kad praėjusį kartą, kai turėjom problemų su Aidžiu ir buvom palikti ant kelio stovėti („4 jours de Dunkerque“,– „Balsas.lt“).
Tačiau šiose varžybose, patikėkit, buvo kažkas nuostabaus. Garsūs žmonės buvo atvykę, nuotraukos, dovanos prieš etapą, po etapo. Maikutės lyderio...
Kai aš sakiau, jog jausmas lyg vilkėti „Tour de France“ lyderio marškinėlius, tai dėl to, kad čia tie patys rengėjai varžybų, kaip ir „Tour de France“, organizacija ASO. Tad maikutė buvo identiška (!) „Tour de France“ lyderio marškinėliams, tad jausmas neapsakomas. Bei grupėje kitaip jausmas. Visi gerbia, praleidžia, nestumdo, ir t. t.
Ar norėtum dažniau būti lyderio vietoje, vietoj Aidžio? Ar tau artimesnis darbininko-pagalbininko vaidmuo?
– Aš tikrai nebuvau dirbti, bet, kaip matėte, ir man ateina laikas laimėti! Viskas turi savo laiką, dabar atėjo mano laikas.
Na, aš padedu ten, kur man nėra galimybės laimėti bei yra didesnė galimybė Aidžiui bei kuriam kitam komandos draugui laimėti. Aš Aidžiui padedu kur mas-sprintai, o mano tipo finišai yra į kalniukus. Aš esu greitas finiše į kalniuką, turiu aštrumo, o Aidis – daugiau kur lyguma bei kur reikalinga masė bei ta sprinterio jėga, kurią jis turi.
Tąkart aš jaučiausi geriau už jį, o ir sprintas buvo į pakilimą. Tad nusprendėme, kad finišuosiu aš. Didelis AČIŪ jam, kad sutaupė man didžiąją dalį jėgų, kurių pakako pergalei. Aidis iš tikrųjų džiaugėsi šia mano pergale ne mažiau nei aš, nes jis prisidėjo prie jos daug.
Ačiū tau už atsakymus! „Balsas.lt“ linki, kad – padėdami vienas kitam – jūs su Aidžiu skintumėte ir asmenines, ir komandines pergales!
– Ačiū už palinkėjimus ir ačiū už pokalbį!
Susiję tekstai:
„Tour de Picardie“ lenktynes E. Juodvalkis užbaigė lyderių penkete
„Landbouwkrediet“ komanda išsaugojo E. Juodvalkio geltonuosius marškinėlius
E. Juodvalkis: nesu labai žinomas, bet tai normalu
Pirmąją asmeninę pergalę iškovojo E. Juodvalkis, ištikimasis A. Kruopio porininkas (foto)(video)
