Antradienio rytą Klaipėdos apygardos teisme buvo tęsiama daugelį metų ne tik Kauną, bet ir visą Lietuvą šiurpinusios Daktarų gaujos lyderiu laikomo Egidijaus Abariaus, pravarde Goga, apklausa.
Daktarų teismo procesai uostamiesčio centre esančiam teismo pastatui yra tikras išbandymas. Šiandienos teismo posėdyje dalyvavo nemažai tiek vietinių žurnalistų, tiek atvažiavusių iš kitų miestų.
E. Abarius, kaltinamas dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje, nužudyto verslininko Sigito Čiapo žmogžudystės organizavime ir kituose smulkesnio pobūdžio nusikaltimuose.
Daktarų intelektualas
Juoda odine striuke vilkintis žilstelėjęs kaunietis vakarykščiame teismo posėdyje negailėjo karčių žodžių Daktarų gaujos nusikaltimus ištyrusiems ir neva kai kuriuos žmones nepelnytai apkaltinusiems policijos tyrėjams.
Antradienio rytą vykusiame posėdyje vyriškis pripažino, kad bendradarbiavimas su kriminaline policija nėra smerkiamas blogis, nes panašių veiksmų organizuoti nusikaltėliai imasi visame pasaulyje.
Bylos medžiagą teismui atidavę ir šiuo metu teisme ją narpliojantys teisėsaugininkai prasitarė, kad E. Abarius – intelektualiausias teisiamasis Daktarų gaujos byloje. Be jo, šioje byloje įvairiais prasižengimais kaltinami dar 15 asmenų.
Informaciją tekindavo aukšto rango pareigūnas
Teisme Goga pasakojo, kad jam S. Čiapo mirtis buvo nemaloni staigmena.
„Jei ne S. Čiapas – nebūtų „Villulos“ (arba „Vilijos“ pramogų komplekso, – aut.past.), nebūtų buvę to pasakiško pelno, kurį mums tada garantavo spirito kontrabanda. Jis buvo kaip višta, mums visiems dedanti auksinius kiaušinius“, – taip S. Čiapą teisme apibūdino žinomas kaunietis.
1996-ųjų pavasarį, kai šalį sukrėtė S. Čiapo ir jo vairuotojo Vinco Varno dviguba žmogžudystė Kauno gyvenvietėje Sargėnuose, netrukus E. Abarius, kaip ir kiti gaujos nariai slapčia išvyko iš Lietuvos.
Daktarų „seniams“ priskiriamas asmuo teisėjams aiškino, kad tuo metu jis nesislapstęs. Kurį laiką buvo prisiglaudęs vieno kambario bute Kauno Senamiestyje, o po to verslo reikalais išvykęs į Kaliningradą.
„Aš nesislapsčiau, tiesiog vengiau viešumos. Tuo metu Henrikas Daktaras jau buvo sulaikytas. Jam buvo skirtas tuomet veikęs prevencinio sulaikymo įstatymas, kai asmenims būdavo galima taikyti dviejų mėnesių suėmimo terminą. Aš tiesiog norėjau išvengti kalėjimo. Bet tikrai nebuvau pastatytas gaujos vadovu, kaip bando įpiršti kai kurie su teisėsauga bendradarbiaujantys asmenys“, – kalbėjo E. Abarius.
Vyriškis prasitarė, kad tais laikais priklausė medžiotojų būreliui, kuriame buvo ir vienas aukštas Kauno teisėsaugininkas. Su juo draugiškus ryšius palaikė vienas E. Abariaus bičiulių, kuris po pašnekesių su pareigūnu vilijampoliečius perspėdavo apie planuojamus policijos sulaikymus, informuodavo, kuris Daktarų senių artimiausiu metu keliaus už grotų ir pan.
Goga patvirtino S. Čiapo ir H. Daktaro draugystę
Goga teigė nepažinojęs Aleksandro Solomkos, pravarde Somas, kuris, pagal bylos medžiagą, į Kauną tuo metu buvo atvykęs su dviem vyriškiais likviduoti S. Čiapo.
Kaip jau Balsas.lt skelbė, minėtai samdomų žudikų trijulei iš Novopolocko (Baltarusija) už garsaus Kauno verslininko nužudymą buvo sumokėta 50 tūkstančių JAV dolerių.
„Girdėjau iš kalbų, kad toks Somas buvo, nes kartą per išgertuves su Viktoru Polonskiu (geriau pažįstamu pravarde Vesna, kuris kadaise buvo priskiriamas Vilniaus brigados gaujai, – aut.past.) sužinojau, kad vienas jo bičiulis iš Baltarusijos kažkada pirko automobilį iš Vidmanto Gudzinsko (buvusio Daktarų veikėjo, – aut.past.). Atrodo, tas automobilis turėjo kažkokių defektų, ir pasakiau apie tai Vidui. Būtent po to ir sužinojau, kad egzistuoja toks baltarusis Somas. Asmeniškai niekada savo akyse nesu matęs Somo“, – teigė E. Abarius.
Taip pat vyriškis teisme teigė, kad byloje nerealiai skamba pateikta versija, jog jis neva gavęs iš tuo metu kalėjimo įstaigoje kalėjusio H. Daktaro laišką, kuriame buvo paskirtas gaujos lyderiu ir pažymėti nurodymai bei instrukcijos, kuriose aiškiai nurodyta nužudyti S. Čiapą.
„Faktiškai, čia H. Daktaro byla. Daugelyje epizodų esu minimas labai keistose vietose. S. Čiapo ir H. Daktaro santykiai tais laikais buvo normalūs. Jie draugavo šeimomis. Jei S.Čiapo žmona Jolanta Čiapienė šios bylos tyrėjams minėjo, kad prieš tai H. Daktaras per ją kreipėsi į S. Čiapą, vadinasi, niekas nenorėjo pyktis ar juolab žudyti. Atvirkščiai tokie H. Daktaro veiksmai leidžia manyti, kad jis norėjo susitarti su S. Čiapu. Aišku, gal kartais H. Daktaras išgėręs nesusitvardydavo, tačiau apie žudynes jokių kalbų tarp mūsų nebuvo. Juolab „maliava“ (kalinių žargonu vadinamo slaptai perduoto laiško, – aut.past.) iš griežtai saugomo kalėjimo niekada negalėjo būti perduotas“, – teigė Goga.
Prisiminė kriminalinio Kauno įžymybes
Teisėjų klausiamas apie anuomet Kaune klestėjusį nusikalstamų grupuočių pasaulį, E. Abarius sakė: „Anksčiau būdavo Žaliakalnis, Centras ar Vilijampolė. Kažkas skelbė, kad tuo metu Kaune veikė 30 grupuočių. Bet niekas negalėtų jų įvardinti ir jiems priskirtų asmenų. Mano akimis, vadinamosios „šeimos“ atsirado iš baimės. Nes kai kurie asmenys bijojo būti po vieną.
Asmeniškai pažinojau Daškinių lyderiu vadintą Remigijų Daškevičių (2001 m. nužudytą garsų Kauno kriminalinio pasaulio veikėją, – aut.past.), „Titano“ klubo atstovą Marių Misiūną (garsų rytų kovų trenerį, – aut.past.) ar Kaulą (Vitalijų Kostiučenką, – aut.past.) iš Šančių. Aš juos pažinojau, tad pas juos tiesiai nuvykdavau pasišnekučiuoti dėl vieno ar kito reikalo. Bet kad pas juos tada važiuotume ir būtume aiškinęsi tarpusavio santykius, to nebuvo. Žvelgiant giliau, Kaune visada buvo ir bus nusikalstamumas. Anuomet buvo vieni, šiandien egzistuoja kiti – Agurkiniai, Kamuoliniai ar Pomidoriniai.“
Prokurorui pasidomėjus, apie tuomet Kaune egzistavusią vadinamąją bendrą gaujų „kasą“ („obščiaką“, – aut.past.), E. Abarius sakė, kad tai buvo vyriškių iš įvairių miesto rajonų bendri pinigai, o ne griežtai prižiūrima kriminalinio pasaulio nevengusių asmenų „kasa“.
„Laurinavičius (Alvydas Viktoras, – pravarde Luras, – miręs gaujos narys, – aut.past.) pastoviai sakydavo, kad vien tiktai problemos su ta „kasa“, ir po to nutrūko jos priežiūra“, – prisiminė Goga.
E. Abarius vakar ir šiandien vykusios apklausos metu ne kartą minėjo, kad vengė kištis į banditų tarpusavio intrigas. Neva dažniausiai Kauno mafijos klestėjimo metais jis be pašalinių pagalbos savarankiškai vertėsi kai kada su įstatymais prasilenkiančiu verslu, bendravo su verslo partneriais Vokietijoje ir Maskvoje.
Tikino niekam nenorėjęs atskleisti savo verslo planų.
„Man nereikėjo nei nusikaltimų, nei reklamos, nei kažkokios garbės. Taip, mūsų (vilijampoliečių Daktarų klanui priskiriamiems asmenims, – aut.past.) kojos dygo iš kriminalo. Tiesa, kažkas iš mūsų vogė, vertėsi kontrabanda. Taip išėjo, kad mes tokį kelią pasirinkome. Tačiau mes buvome draugai, ir aplinkiniams didelės įtakos neturėjome“, – kalbėjo Daktarų šulams priskiriamas E. Abarius.
Taip pat skaitykite:
Daktarų gaujos veteranas: galėčiau dirbti policijos departamente – padėčiau jiems
Daktarų teisme patvirtinta: LFF sekretorius buvo banditų globojamos firmos akcininku
