Stasys Bielskis
128 tūkst. litų – tiek buvusi VVG „Lamatos žemė“ pirmininkė Edita Grinčinaitienė privalės sumokėtį įstaigai, kuriai pati anksčiau vadovavo. Su ieškininiu pareiškimu ji kreipėsi į teismą, bet ieškinys buvo atmestas. Už tai iš jos priteista dar ir 8 tūkst. litų teismo išlaidų.
Pradžia buvo graži
2003 metų gruodžio mėnesį tuometis Šilutės r. savivaldybės meras Arvydas Jakas paskelbė iniciatyvą visoms rajono seniūnijoms: „2004-ieji - Šilutės rajono savivaldybės seniūnijų bendruomenių bendradarbiavimo ir prasmingų darbų metai“. 2004-ųjų balandį Juknaičių seniūnijoje įvyko konferencija „Bendruomenės pilnavertės gyvensenos modelis: dabartis ir perspektyvos“. Joje dalyvavo seniūnijų ir bendruomenių atstovai iš visų rajono seniūnijų, Lietuvos žemės ūkio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Administravimo ir kaimo plėtros katedros mokslininkai bei Žemės ūkio mokslų ir technologijų parko Kaimo regioninės plėtros centro specialistai. Būtent šios konferencijos metu buvo pirmą kartą pradėta kalbėti apie vietos veiklos grupės įkūrimą (VVG) Šilutės rajone, jos vaidmenį ir perspektyvą įsisavinant ES fondų lėšas. Šiai minčiai pritarė visi konferencijos dalyviai, nuspręsta, kad steigimo reikalų drauge imsis seniūnijų ir bendruomenių atstovai, padedami Savivaldybės mero.
Šilutės rajono asociacijos VVG „Lamatos žemė“ įsikūrimą taip pat paskatino suaktyvėjęs bendruomeninių organizacijų judėjimas bei 2003-2004 m. įvykę mokymo kursai ir seminarai LEADER programos tematika. 2004 m. liepos 7 dieną aktyvūs Rusnės, Juknaičių, Vainuto, Švėkšnos, Kintų ir kitų bendruomenių atstovai, norintys pagerinti gyvenimo kokybę kaime, susirinko Šilutės rajono savivaldybėje ir nutarė įkurti Šilutės rajono VVG, kuri, dalyvaudama LEADER+ programoje, parengtų vietos plėtros strategiją bei organizuotų jos įgyvendinimą. VVG steigėjų grupę sudarė 17 asmenų. Buvo pasirašyta steigimo sutartis. Į VVG buvo pakviesti vietos lyderiai ir organizacijos, siunčiant raštus-kvietimus į visas rajono seniūnijas ir kviečiant asmeniškai.
Rugpjūčio mėnesį buvo įregistruota Šilutės rajono asociacija-VVG „Lamatos žemė“, kurią sudarė bendruomenių atstovai, verslininkai, Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir Savivaldybės tarybos deleguoti atstovai.
Priėjo liepto galą...
2012 metų pradžioje susvyravo „Lamatos žemės“ valdybos pirmininkės Editos Grinčinaitienės kėdė, mat viena iš asociacijos steigėjų ir partnerių - Šilutės rajono savivaldybės administracija - VVG pirmininkės veikloje įžvelgusi galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą, Žemės ūkio ministerijoje užsakė „Lamatos žemės” veiklos ir finansinį auditą.
Ministerijos auditoriai nustatė pažeidimų, dėl kurių gali kilti rizika, kad Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto milijonai šioje asociacijoje gali būti naudojami neefektyviai.
„Lamatos žemės“ veiklos tyrimą toliau tęsė Nacionalinė mokėjimo agentūra.
E. Grinčinaitienės veiklą tyrė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, skundą jai parašė Šilutės r. savivaldybė, įtarusi, kad „Lamatos žemės“ pirmininkė, šios VVG valdyboje atstovaudama dar ir Rusnės bendruomenei „Rusnės šeima“, 2011 metų spalio 6 dieną vietos projektų atrankos valdybos posėdyje balsuodama už 598 tūkst. litų skyrimą šios bendruomenės parengtam projektui „Viešosios erdvės Rusnės saloje įrengimas, pritaikant inovatyviam laisvalaikiui“, galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus.
Po šių tyrimų E.Grinčinaitienė buvo nušalinta nuo VVG valdybos pirmininkės pareigų. Į jos kėdę sėdo aktyvus Vainuto bendruomenės lyderis, vietos vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Laurinaitis.
Dėl buvusios pirmininkės E. Grinčinaitienės veiklos tyrimo „Lamatos žemėje“ pradėjo vėluoti paramos lėšų įsisavinimas.
„Tokios Lietuvoje dar nėra buvę...“
2012 metų kovo 17-ąją į Žemės ūkio ministeriją buvo iškviesta visa Šilutės r. VVG „Lamatos žemė‘ valdyba su pirmininke E. Grinčinaitiene priešakyje. Ten ŽŪM Kaimo plėtros fondo paramos audito skyriaus vedėja Jolanta Čironienė šilutiškius supažindino su audito išvadomis dėl šios organizacijos veiklos.
„Atlikę auditą konstatavome, kad „Lamatos žemės“ veikla vertinama nepatenkinamai. Buvo nustatyta pažeidimų, dėl kurių neužtikrinama kontrolės sistema bei kyla didelė rizika, kad ES ir Lietuvos biudžeto lėšos yra naudojamos neefktyviai, - tuomet „Šilokarčemai“ išvadas komentavo auditą atlikusi J. Čironienė. – Veiklą mes galime vertinti kaip labai gerą, gerą, patenkinamą ir nepatenkinamą. Per mano trylikos metų darbo laikotarpį tai yra pirmas kartas, kai mes, auditoriai, asociacijos veiklą įvertinome taip blogai. Situacija mane labai nuliūdino, nes tokio paramos lėšų „naudojimo“ dar nebuvau regėjusi – pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys ES lėšų naudojimą, teisės aktai, pagal kuriuos vykdomi viešieji pirkimai, pažeista su Nacionaline mokėjimo agentūra „Lamatos žemės“ pasirašyta sutartis.“
J. Čironienės teigimu, jai susidarė įspūdis, kad didelė paramos pinigų dalis eina į vienos šeimos kišenę. Nacionalinė mokėjimo agentūra tada irgi pradėjo „Lamatos žemės“ pažeidimų tyrimą pagal savo tvarką, nes tik agentūra turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Privalės sumokėti daugiau nei 130 tūkst. litų
Nemalonumų E. Grinčinaitienė susilaukė ir dar dėl vieno dalyko. Dabartinis VVG „Lamatos žemė“ pirmininkas V. Laurinaitis anądien „Šilokarčemai“ paaiškino, kad E. Grinčinaitienė, dirbdama strategijos vadove, 2011 metų vasario 28-ąją sau dar įsisteigė teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektų vadovo pusę etato. Už tai ji gaudavo 1 973,68 Lt mėnesinį darbo užmokestį. Ir taip dirbo iki 2012 metų liepos 30 dienos, kol „Lamatos žemės“ valdyba ją atleido iš mokamų strategijos vadovės bei projektų vadovės pareigų. E. Grinčinaitienė liko vietos veiklos grupėje paprasta nare, be jokio atlyginimo.
Ji kreipėsi į teismą prašydama darbo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, negrąžinti jos į projektų vadovės pareigas, bet priteisti iš atsakovės VVG „Lamatos žemė“ 7 368,40 litų vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.
Atsakovė „Lamatos žemė“ priešieškiniu prašė teismo pripažinti projektų vadovės pareigybės įsteigimą šioje vietos veiklos grupėje-asociacijoje bei 2011-02-28 darbo sutartį, sudarytą su ieškove E. Grinčinaitiene, neteisėtais bei negaliojančiais ir priteisti iš ieškovės E. Grinčinaitienės 128 393 litus žalos atlyginimo.
Šilutės r. apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 dieną priėmė sprendimą E. Grinčinaitienės ieškinį atmesti, o atsakovės „Lamatos žemės“ priešieškinį tenkinti. Teismas pripažino negaliojančia 2011-02-28 darbo sutartį, sudarytą tarp „Lamatos žemės“ ir E. Grinčinaitienės nuo jos sudarymo datos, o projektų vadovo pareigybę įsteigta neteisėtai. Iš E. Grinčinaitienės priteista 128 393 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų, 4 200 Lt bylinėjimosi išlaidų „Lamatos žemei“ ir 4 040 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
E. Grinčinaitienės komentaras
E. Grinčinaitienė „Šilokarčemai“ sakė, jog dėl tokio teismo sprendimo skųsis aukščiau.
„Negali būti, kad taip jau Lietuvoje teisingumo visiškai nėra. Mane, kaip pirmininkę, pagal audito išvadas iš pareigų atleido visuotinis „Lamatos žemės“ susirinkimas. Bet tai visiškai nesusiję su strategijos vadovės pareigomis, kaip pagal darbo sutartį dirbančio žmogaus. Ir čia yra visiškai neteisėtas, mano manymu, atleidimas todėl, kad tai yra dvi skirtingos pareigybės. Juk audito išvados buvo taikomos kaip pirmininkui, o ne kaip strategijos vadovui. O kadangi norėjo sutvarkyti pilnai, tai ir tvarkėsi pilnai – be jokios priežasties, be jokio įspėjimo. Taikant tas pačias nuodėmes aš nukentėjau du kartus. Tai tas pat kaip nuteisti žmogų – jis atsėdi kalėjime, išeina ir dar kartą už tą patį sėda. Taip nebūna ir taip negali būti“, - „Šilokarčemai“ pasakojo E. Grinčinaitienė.
Šilutės r. apylinkės teismo sprendimą E. Grinčinaitienė per 30 dienų gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui.
