Klausimą, kodėl dviratininkai yra diskriminuojami Birutės parke, socialiniame tinkle iškėlė Ernestas.
„Gaila... Ekologiškam mieste, dviratininkai diskriminuojami. Botanikos parkas, o panašu, kad jau greitai ir J. Basanavičiaus gatvė, Vytauto gatvė, - nesaugi. O dviračių takai užkimšti pėsčiųjų“, – rašė jis.
Birutės parkas – įspūdingas, užimantis net 101 ha ir 1,5 km driekiasi pajūrio ruožu. Tačiau ne kiekvienam atvykusiam čia lengva pėsčiomis juo pasivaikščioti.
„Dar neteko būti nei vienam parke, kad būtų draudžiama su dviračių įvažiuoti. Manau nei parkas, nei pėstieji nenukentėtų. jei nors viena trasa skirta būtų tik dviračiams. Toks draudimas nelogiškas ir neracionalus, juolabiau, kad parkas yra didžiulės apimties”, – įsitikinusi Ernesta.
Parkas nėra gyvybiškai būtina vieta
Ir nors šis draudimas parke galioja nuo sovietinių laikų, daugeliui – tai naujiena. Policijos pareigūnai nuolat rengia čia reidus ir pričiumpa pažeidėjus.
Birutės parko vadovo Valdo Pakuso nuomone, parko erdvė skirta ramiam poilsiui. Čia vaikšto daug šeimų su mažais vaikais, taip pat senjorai, tad greitai lekiantys dviratininkai kelia pavojų.
Be to, dviračiais išvažinėjami gėlynai, ardoma takų danga, o dažnai nudaužomi ir parko takų apšvietimo stulpeliai.
Sulaukiama ir pėsčiųjų skundų bei reikalavimo užtikrinti jiems saugumą.
V. Pakuso nuomone, visi kas nori greitai pasivažinėti, tai daryti gali puikiai sutvarkytuose dviračių takuose, vedančiuose link Šventosios ar Klaipėdos.
„Parkas tai nėra tokia būtina, gyvybiškai reikalinga vieta, tokia kaip maisto prekių parduotuvė ar poliklinika, be kurio žmogus negali gyventi. Tad kuriems sunku paeit ar, kuris neturi laiko ramiai pasivaikščioti, pasigrožėti parku, tegu važiuoja dviračių takais, puikiai išvystytais, link Klaipėdos, Šventosios. Į parką žmonės ateina juo pasigrožėti“, – atviravo parko vadovas.
Įleidžia automobilius
Paklaustas, ką daryti neįgaliems ar sunkiai vaikštantiems, tačiau pasigrožėti parku taip pat norintiems žmonėms, pašnekovas atsakė, jog šiems nedraudžiama automobiliu atvažiuoti iki Gintaro muziejaus.
„Automobiliais atvažiavę neįgalūs parko lankytojai yra įleidžiami įvažiuoti į parką ir privažiuoti prie Gintaro muziejaus.
Ir pačiam teko prieš kelias dienas sustabdyti automobilį. Garbaus amžiaus porą informavau, kad negalima važiuoti, bet man nurodė, kad moteris yra neįgali, parodė pažymėjimą ir paaiškino,kad vyras veža ją parodyti parką. Tad, manau, tiek policijos pareigūnai, tiek ir kiti supras tokį dalyką“, - įsitikinęs V. Pakusas.
Anot pašnekovo, didžioji problema parke – įgalūs, energingi turistai, kurie važinėja dideliu greičiu ir kelia pavojų lankytojams bei parko turtui.
Parke neplanuojama teikti ir grupines, pavėžėjimo paslaugas.
„Sulaukiame nuomonių, kad nėra kur palikti dviračių atvykus iki parko. Bet ženklai draudžia tik jais važiuoti parku. Tad visada galima dviračius vestis šalia savęs, o pasivaikščiojus galima toliau sėsti ir nuvažiuoti“, – teigė parko vadovas.
Rekordinis skundų skaičius
Tuo metu Palangos mero pavaduotojas, Eismo saugumo komisijos pirmininkas Rimantas Antanas Mikalkėnas teigė, kad dviratininkų eismas Birutės parke draudžiamas nuo 1973 metų, ir tai reglamentuoja Parko vidaus taisyklės.
„Iki šiol labai didelės grėsmės pėsčiųjų saugumui nebuvo, kadangi nebuvo tokios dviračių gausos ir įvairovės. Nors įspėjamieji ženklai įrengti seniai, jų nepaisydavo tik vienas ar kitas dviratininkas, į tokius žiūrėta pro pirštus.
Tačiau laikai keičiasi, pradėta masiškai važinėti įvairiausiomis dviračių formomis, kiniškais riedžiais, kurie važiuoja tyliai, išvysto didelį greitį, kelia grėsmę pėsčiųjų, vaikų saugumui. Šį sezoną ypač padaugėjo gyventojų nusiskundimų, Savivaldybę pasiekė rekordinis prašymų, pasipiktinusių žmonių raštų skaičius, itin daug skambučių“, - teigė R. A. Mikalkėnas.
Parkas – ne autostrada
„Šiemet ypač griežtai žiūrima tvarkos. Ženklai statomi gerai matomose vietose, vyksta policijos reidai, pareigūnai baudžia pažeidėjus. Dėl milžiniškų atostogautojų srautų jokiu būdu negalima dviratininkų įleisti į parką.
Vienintelė galimybė – svarstyti įrengti dviratininkams juostą asfaltuotame kelyje, ties įvažiavimu į parką, prie vartų. Pats parkas ir liks pėsčiųjų oazė, ramaus poilsio vieta šeimoms su vaikais. Jei manoma, jog dėl vieno nusiskundimo dviratininkams uždaromas visas parkas, atsakingai galiu pasakyti – ne dėl vieno, o dėl daugybės nusiskundimų, o ir parkas – ne autostrada.
Ateinantį sezoną miesto Tarybos narių laukia taip pat labai atsakingas sprendimas – dėl pėsčiųjų ir dviratininkų eismo reguliavimo J. Basanavičiaus gatvėje. Dėl pėsčiųjų srauto gausos bus svarstoma galimybė dviratininkų į šią gatvę neįsileisti. Kol kas specialių turistinių dviratininkų maršrutų nesuplanuota, bet patrauklius maršrutus galėtų kurti ir dviračių nuomos punktai, rodyti iniciatyvą, bendradarbiauti, prisidėti leidžiant žemėlapius”, - tikino R. A. Mikalkėnas.
