Ar Klaipėdoje gyvenantys rusakalbiai išties patiria nepatogumų dėl to, kad oficiali informacija skelbiama tik lietuviškai, o ne dviem kalbomis? Uostamiesčio Tarybos nario, Lietuvos rusų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininko Viačeslavo Titovo manymu, problemų yra, dėl to jis bando pasiekti, kad Klaipėdos įmonės, kurių daugiau negu 50 proc. akcijų priklauso savivaldybei, informaciją gyventojams skelbtų ir lietuvių, ir rusų kalbomis.
Visgi "Vakarų ekspreso" kalbinti mūsų miesto Tarybos nariai, Seime dirbantys teisininkai tikino, jog tokia idėja jiems yra nesuprantama bei prasilenkia su valstybėje galiojančiais įstatymais.
Įžvelgia problemą
V. Titovo manymu, sprendimas teikti informaciją ir rusų kalba būtų socialiai teisingas bei atitiktų Europos Sąjungos dokumentų dvasią. "Vakarų ekspresas" jau rašė, kad politikas prieštaringai įvertintą siūlymą pristatė Klaipėdos miesto tarybos Ugdymo ir jaunimo reikalų komitete.
Jis apeliavo į tai, kad uostamiestyje gyvena 21 proc. rusakalbių, dėl to miesto Taryba esą turėtų į savo metinį darbo planą įtraukti ir sprendimą dėl dvikalbystės. Tai nebuvo padaryta.
Mūsų dienraščio paklaustas, kodėl iškilo tokia problema ir ar ji apskritai egzistuoja, V. Titovas atsakė, kad tai - "normalūs dalykai".
"Reikia apie žmogų galvoti, kaip jam geriau gauti informaciją. Pavyzdžiui, Anglijoje pildant dokumentus tai galima daryti ir lietuvių, ir rusų kalbomis. Net suteikiamos vertėjų paslaugos. O Klaipėdoje gyvena daug senyvo amžiaus rusakalbių, kurie lietuviškai parašytos informacijos nesupranta. Nemanau, kad jei Taryba įpareigotų savivaldybei priklausančias įmones skelbti oficialią informaciją ir rusų kalba, tai būtų įstatymų pažeidimas", - įsitikinęs V. Titovas.
Jo manymu, net ir sąskaitos už komunalines paslaugas galėtų būti pateikiamos ne tik lietuvių, bet ir rusų kalbomis.
"Pavyzdžiui, informacija autobusuose pateikiama tik lietuvių kalba, o galėtų būti skelbiama ir rusiškai. Esu už tai, kad ir socialinės lauko reklamos būtų viešinamos dviem kalbomis. Supraskime, kad rusakalbių integracija turi būti abipusė, o ne asimiliacija. Žinoma, yra valstybinė kalba, tačiau kodėl gi papildomai neskelbus ir rusų kalba?" - argumentus dėstė jis.
Beje, dar 2007-aisiais šis politikas bandė pasiekti, kad uostamiesčio informacinėse nuorodose ir stenduose atsirastų informacija rusų kalba.
Šiuo metu informacija apie Klaipėdos istoriją stenduose pateikiama lietuviškai, angliškai ir vokiškai. Ant nukreipiamųjų rodyklių objektų pavadinimai nurodyti tik lietuvių ir anglų kalbomis.
Minėtas politikas pernai audringai reagavo ir į Seimui svarstyti pateiktas Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios numato, kad už sovietų agresijos neigimą ar pateisinimą būtų galima bausti iki dvejų metų nelaisvės. V. Titovas buvo išplatinęs pranešimą, kuriame dėstė, kad taip mūsų valdžia neva nori įvesti cenzūrą ir diktatą.
Kaltina politikavimu
Kai kurie Klaipėdos miesto tarybos nariai V. Titovo siūlymą pavadino provokacija ir bandymu krautis politinį kapitalą prieš kitais metais vyksiančius savivaldybių tarybų rinkimus.
Pasak uostamiesčio mero patarėjos Audros Daujotienės, remdamasi teisine baze, Taryba esą negali savivaldybės valdomų įmonių įpareigoti skelbti informaciją ir ne valstybine kalba.
"Tai - pačių įmonių vidaus reikalas. Reikėtų ir papildomų lėšų, o sunkmečiu ir taip visi taupo. Nežinau, kuo mes galėtume argumentuoti siūlymą, pavyzdžiui, sąskaitas už šildymą, sunaudotą vandenį spausdinti ir rusų kalba... Na, gal miesto pirty ir galima pakabinti skelbimą dviem kalbomis. Pasvarstykime, kiek yra rusakalbių Klaipėdoje, kurie nesugebėtų suprasti, kas lietuviškai parašyta sąskaitoje ar autobuse, nemokėtų už patarnavimus, neįsigytų bilieto, nemokėtų baudos?" - "Vakarų ekspresui" komentavo ji.
A. Daujotienės manymu, V. Titovas savo pareiškimais tiesiog bando kiršinti visuomenę.
"Rusakalbiai Klaipėdoje yra labai gerai integravęsi, moka lietuviškai, mes galime su jais kalbėtis rusiškai. Kam reikia dabar pulti į kraštutinumus? Tai ir žydai, ukrainiečiai, armėnai, kitų tautybių žmonės gali pradėti reikalauti, kad ir jų kalbomis būtų spausdinama vieša informacija. Ugdymo ir jaunimo reikalų komitetas nepritarė V. Titovo siūlymui, nes jis tiesiog kraunasi politinį kapitalą", - savo nuomonę dėstė A. Daujotienė.
Savo kolegos idėją nenoriai gynė ir kitas Lietuvos rusų sąjungos atstovas miesto Taryboje Jurijus Šeršniovas.
"Na, pasakysiu atvirai: man, mano šeimai nėra jokių problemų dėl to, kad oficiali informacija skelbiama lietuviškai. Viačeslavas toks žmogus... Kartais kai "duoda", tai taip, kad ir aš pakomentuoti negaliu. Mes vieningai pasisakome prieš rusų mokyklų uždarymą. Žinoma, gal rusakalbiams senjorams ir yra problemų dėl lietuvių kalbos nemokėjimo. Gal galėtų viešinti ir rusų kalba informaciją dėl pensijų, pašalpų", - svarstė politikas.
Tuo metu kitas Tarybos narys istorikas Vygantas Vareikis mūsų dienraščiui teigė manantis, kad V. Titovas neva veikia per suinteresuotas Rusijos struktūras.
"Bandoma veikti Baltijos šalyse plečiant informacinę erdvę, skaldant lietuvius ir rusakalbius. Kad ir kova prieš rusakalbių mokyklų uždarymą: uždaryti jas naudinga ekonomiškai, tačiau kai kam tai nerūpi", - teigė jis.
Nesupranta siūlymo
Ką apie prievolę skelbti informaciją ir rusų kalba mano savivaldybei priklausančių įmonių vadovai? Bent jau AB "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Leonas Makūnas šiuo klausimu skeptiškas.
"Mūsų sąskaitos - aiškios: ar lietuviškai, ar angliškai būtų parašyta. Kartais būna atvejų, kai vartotojas nesupranta, už ką reikia mokėti. Ateina pas mus, paaiškiname, jei rusakalbis žmogus, - rusiškai. Nematome dėl to problemų. Tačiau kaip mums reikėtų išsiaiškinti, ar vartotojas moka lietuvių kalbą, ar ne? Tada visas absoliučiai sąskaitas reikėtų spausdinti dviem kalbomis. Aš nemanau, kad Taryba galėtų mus įpareigoti tai daryti", - "Vakarų ekspresui" sakė L. Makūnas.
Jis įsitikinęs, kad oficiali informacija turi būti skelbiama valstybine kalba, o tai daryti įpareigoja ir Valstybinės kalbos įstatymas.
"Įsivaizduokite, kiek papildomų išlaidų patirtume, jei reikėtų samdyti kirilica mokančius spausdinti, rusų kalbos raštvedybą išmanančius žmones. Dar popieriaus dvigubai daugiau sunaudotume", - svarstė bendrovės vadovas.
UAB Klaipėdos autobusų parko direktorė Jelizaveta Daugininkienė, kuri, beje, pati anksčiau priklausė Lietuvos rusų sąjungai, taip pat nesuprato V. Titovo užmačių.
"Net nežinau, ką atsakyti. Mes jokių problemų neturime nei dėl bendrovėje dirbančių rusakalbių, nei dėl klientų. Jei mes gauname skundų rusų kalba, tai rusiškai ir atsakome. Suprasčiau, jei Klaipėdoje gyventų 90 proc. rusakalbių, tada būtų demokratiška naudoti dvikalbystę, bet dabar... Prieš 20 metų rusakalbiams gal ir buvo problemų dėl lietuvių kalbos, tačiau tikrai ne dabar, nes integracija yra sėkminga. V. Titovas tiesiog ruošiasi rinkimams, politikuoja", - mūsų dienraščiui dėstė J. Daugininkienė.
"Būtų pažeistas įstatymas"
Julius SABATAUSKAS, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas:
Mano manymu, jei miesto Taryba įpareigotų skelbti oficialią informaciją ir rusų kalba, būtų prasilenkiama su Valstybinės kalbos įstatymu. Jame parašyta, kad oficiali raštvedyba vyksta oficialia valstybine kalba - lietuvių. Aš tikrai nesuprantu, kokio tikslo norima pasiekti, jei reikalaujama įtvirtinti dvikalbystę. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad, pavyzdžiui, pase, nepagrindiniame puslapyje, galima rašyti piliečio vardą ir pavardę ir lotyniškomis raidėmis, kurių nėra mūsų abėcėlėje. Tai daugiau liečia lenkų tautybės žmones. Tačiau jokių diskusijų dėl raštvedybos, galimybių skelbti oficialią informaciją nevalstybine kalba nebuvo. Supraskime, kad kitose valstybėse yra kelios valstybinės kalbos. Pavyzdžiui, Belgijoje. Tai įtvirtinta teisės aktais. Pas mus valstybinė yra lietuvių kalba. Na, Ispanijoje, Katalonijoje, gatvių pavadinimai rašomi dviem kalbomis, tačiau Katalonija turi autonominio regiono statusą. Tad manau, kad rusakalbiai per 20 nepriklausomos Lietuvos metų gana sėkmingai integravosi. Žinoma, gal dar yra tokių, kurie savo mažame pasaulyje gyvena, nežiūri televizoriaus, nesiklauso radijo, neskaito laikraščių...
Denisas NIKITENKA
