Dvigubos pilietybės problema vis dar priešina politikus ir teisininkus, nepaisant fakto, kad pirmadienį arba antradienį manoma priimti naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, kuris turėtų apibrėžti, kam bus suteikta galimybė turėti Lietuvos ir kartu kitos valstybės pasą, o kam ne.
Klausimo svarstymas įtrauktas į pirmadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Dainius Žalimas sako, kad naujasis įstatymas jau dabar yra pasenęs juridinės technikos požiūriu bei dėstymo stiliaus prasme, kupinas nepaaiškinamų sąvokų ir nepagrįstai išplečia dvigubą pilietybę įgyti galinčių žmonių ratą. Teisininkas mano, jog politikai įstatymą priims puikiaisiais žinodami, jog pažeidžia Konstituciją, ir išvis nemato prasmės leisti išsaugoti Lietuvos pasą žmonėms, kurie sąmoningai pasirinko kitos šalies pilietybę.
“Apskritai tas Pilietybės įstatymas demonstruoja požiūrį, kad Lietuvos pilietybė yra nuvertinta visiškai ir kitų valstybių pilietybės vertinamos aukščiau. Pilietybė yra konceptualiai tam tikri abipusiai santykiai ir žmogaus ištikimybė valstybei. (...) Bet kai jisai (Lietuvos pilietis - BNS) savo noru pasirenka Italijos, Prancūzijos ar ten kitos šalies pilietybę, aš tikrai nematau priežasčių, dėl ko jam turėtų būti palikta Lietuvos pilietybė. Jis savo noru pasirenka kitą valstybę, jam kita valstybė, vadinasi, yra artimiau. Juo labiau, kad Europos Sąjungoje (ES) nėra didelės prasmės naudos požiūriu, nors iš viso galima kelti klausimą, ar galima kelti naudą aukščiau už pilietybę”, - BNS pasakojo D.Žalimas.
Pasak jo, ES šalių narių piliečiai ir šiaip gali laisvai keliauti, dirbti bei gauti socialines garantijas visoje ES, o vieninteliai ribojimai susiję su draudimu dalyvauti parlamento bei prezidento rinkimuose (rinkti arba būti renkamam) bei darbintis valstybės tarnyboje. D.Žalimo supratimu, dvigubos pilietybės suteikimas ES šalių narių pasus turintiems asmenims yra nebūtinas.
Tuo metu ne ES valstybių lietuvius, savo noru pasirinkusius kitos šalies pasą, teisininkas įtaria naudos siekiu ir noru laisvai judėti atvykus į ES.
“Man kartais kyla įtarimų, gal kartais naudinga turėti Lietuvos pasą tam, kad pakeliautų po Europą. Gal čia yra dvigubos pilietybės šalininkų argumentas? Tai yra naudinga, Šengeno zona, Lietuvos paso neturi ir sunkiau naudoti tais zonos privalumais”, - svarstė VU Teisės fakulteto docentas, kuris, be kita ko, įsitikinęs, jog naujasis įstatymas, jeigu bus priimtas, prieštaraus pagrindiniam šalies įstatymui, nes Lietuvos pasą išlaikyti leidžia ES arba NATO valstybių narių pilietybes įgijusiems lietuviams bei dar šešioms asmenų grupėms.
Tačiau jis pridūrė, jog visiškai remia tas teisės akto nuostatas, kuriose kalbama apie vaikų, gimusių ius soli šalyse, teisę išsaugoti galimybę įgyti lietuvišką tapatybės dokumentą, nes tokiose valstybėse Lietuvos piliečių vaikams automatiškai, be jokių prašymų ar įspėjimų suteikiama tenykštė pilietybė. Prie tokių šalių priskirtina Airija, kurią yra pamėgę lietuvių emigrantai.
Tuo metu darbo grupės, ruošusios naująjį Pilietybės įstatymą, vadovas, parlamentaras Arminas Lydeka sako, jog čia susiduriama labiau su emociniu, nei teisiniu aspektu.
“Teisiniu požiūriu, teisiniu požiūriu, išties mažai kam (reikalinga - BNS), nedaug tų aspektų, dėl kurių reikalinga išsaugoti ir lietuvišką pasą, turėti tą dvigubą pilietybę. (...) Tačiau tai yra psichologinis-moralinis dalykas. Ir airiai (Airijos lietuviai - BNS) šiuo atveju buvo aktyviausi, kuriems iš teisinės pusės ne tiek yra svarbu, jie buvo aktyviausi norėdami išsaugot ir Lietuvos pilietybę gaudami Airijos pilietybę, nes tai yra tam tikras psichologinis momentas, emocinis momentas, kultūrinis dalykas. Pilietybė, pasas - tai yra ryšys su valstybe”, - BNS pasakojo A.Lydeka.
Pasak jo, kai Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės posėdyje vienas teisininkas išsitarė, jog ES pilietybę įgijusiems lietuviams ir nerekia Lietuvos paso, Belgijos, Austrijos ir kitų šalių lietuviai jį palydėjo pasipiktinimo šūksniais, jog juos “nori išgrūsti”, esą jie Lietuvai nėra reikalingi.
A.Lydeka, be kita ko, tvirtina, jog tai, ar naujasis įstatymas kertasi su Konstitucija, kurioje apie dvigubą pilietybę sakoma, kad tai turėtų būti reta išimtis, yra “diskutuotinas dalykas”. Jis taip pat nesutinka su D.Žalimo išsakytais priekaištais, jog teisės akte pilna nesuvokiamų sąvokų, tokių kaip teiginys, kad dvigubos pilietybės draudimas netaikomas tiems “lietuvių kilmės asmenims, tradiciškai gyvenantiems valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respubliką skiria valstybės siena”.
D.Žalimas sako, jog šis daugiažodė sąvoka savo prasme yra dar platesnė ir dvigubą pasą gali pažadėti netgi tolimajam Rusijos Sibire tradiciškai gyvenantiems lietuviams, nes Rusija ties Kaliningrado sritimi turi sieną su Lietuva.
“Seimo nariai įsivaizduoja, kad tos tradicinės gyvenvietės, tai yra žmonės, kurie pavyzdžiui, gyvena Baltarusijos pasienyje, etninės lietuvių teritorijos arba Kaliningrado krašte. Bet iš esmės, kadangi tai nėra apibrėžta niekur, tai tas tradicinis gyvenimas lygiai taip pat galėtų būti, pavyzdžiui, Sibire kas nors gyvena, yra ten net nuo 19 amžiaus, kada ten buvo trėmimai dar prie carinės Rusijos, tai irgi galėtų pretenduoti, nes ten pagal tą parašymą, tai iš esmės pakanka to, kad valstybė turėtų sieną su Lietuva ir, kad joje tradiciškai gyventų lietuviai kažkur tai. Tai nebūtinai yra Lietuvos pasienio teritorijos. Ir nuo 19 amžiaus gyvenimą irgi galima laikyt tradiciniu, o gal reikia nuo 20 amžiaus, nes neaišku, kas yra ta tradicija, nuo kada”, - priekaištauja D.Žalimas.
Tuo tarpu A.Lydeka teigia, jog, nors “tai yra labai sunkiai teisiškai apibrėžiama formuluotė”, tačiau, jo teigimu, darbo grupė priėmė principinį sprendimą, jog lietuviškos salos Lenkijoje, Baltarusijoje turi būti pilietybės ryšiais integruotos į Lietuvą.
“Nereikia galvot, kad va teisininkas perskaitė dabar ir va pasirodo, ach ta darbo grupė, vat neišmanėliai, nesupratot, kad čia ne visai teisiškai korektiškas apibrėžimas. TAIP, visi puikiai tą suprantam. Tai nėra ideali, tai labai sudėtinga formuluotė, bet darbo grupė priėmė sprendimą, kad mes negalim atsisakyt tų žmonių, kurie gyvena Gervėčiuose, Punske ir kitur, atsiribot nuo jų ir turi Lietuva suteikt galimybę tiems žmonėms turėt integracinį ryšį su Lietuva”, - argumentavo parlamentaras.
“Kalti ne tie žmonės, kurie gyvena Punske (Lenkija) ar Gervėčiuose (Baltarusija), ne jie kilnojosi, norėjo, išvažiavo, metė, atsisakė ar ten dar kažkas, o istorija taip susiklostė, sienos kilnojosi, o ne tie žmonės”, - pridūrė Seimo narys.
A.Lydeka taip pat pabrėžė, kad Rusijos Kaliningrado srityje ir visoje Rusijoje praktiškai nėra tokių bendruomenių, kurios atitiktų įstatymo sąvoką. Pasak jo, tradiciškai gyvenančiai bendruomenei taikomi keli kriterijai: vienoje vietoje turi pragyventi kelios kartos, o bendruomenė turi būti gausi bei sudaryti lyg tam tikrą enklavą.
Pagal naująjį darbo grupės ruoštą įstatymą, dvigubą pilietybę suteikti iš viso 7 grupėms: ES ar NATO valstybių piliečiams, politiniams kaliniams ir tremtiniams bei trijų kartų atžaloms, sovietų okupacijos metu iš Lietuvos pasitraukusiesiems bei jų palikuonims, tradiciškai gausiai “salelėse” kaimyninėse valstybėse gyvenantiems lietuviams, išimties tvarka gavusiems lietuvišką pasą, šalia jau kitos valstybės turimo dokumento, taip pat Lietuvos piliečių vaikams bei tų valstybių piliečiams, su kuriomis Lietuva pasirašytų tarptautinę sutartį dėl dvigubos pilietybės. Šiuo metu Lietuva nėra sudariusi nė vienos panašaus pobūdžio sutarties.
Anksčiau Seimo valdybos sudarytos darbo grupės paruoštame įstatymo projekte buvo numatyta, jog pirmąją grupę asmenų, kurie turi teisę į dvigubą pilietybę, sudarys tik ES šalių pasus turintys lietuviai, tačiau ši nuostata buvo papildyta ir NATO šalimis. Tačiau ši nuostata vis tiek piktina užsienio lietuvius, kurie sakosi esą diskriminuojami, nes dvigubais piliečiais negalės tapti Norvegijos, Australijos ar Naujosios Zelandijos lietuviai.
Tuo metu Seimo teisininkai mano, jog, atsižvelgus į Konstituciją, įstatymas gali nepagrįstai išplėsti dvigubą pilietybę gauti galinčiųjų asmenų ratą ir sudaryti sąlygas šiam procesui tapti masiniu reiškiniu.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra itin aktualus užsienio lietuviams - tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pasą.
2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies įstatymui.
