Prezidentas Valdas Adamkus, skubantis iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų atleisti Vytautą Greičių, kad taip būtų paisoma rotacijos principų, užmiršta šį principą, kai tai susiję su visų kitų Lietuvos teismų vadovais, rašo "Lietuvos žinios".
Keršto akcija.
Šiandien parlamentarai po dviejų dienų pertraukos svarstys klausimą dėl Vytauto Greičiaus atleidimo iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų. Prezidento patarėja Aušra Rauličkytė, antradienį Seimo nariams pristačiusi prezidento pasiūlymą atleisti V.Greičių, supykdė dalį parlamentarų pareiškusi, kad Seimas negalėtų balsuoti kitaip, nes V.Greičiaus devynerių metų kadencija baigiasi liepos 8 dieną. Pasak A.Rauličkytės, jei Seimas neleistų atleisti Aukščiausiojo Teismo pirmininko, būtų pažeista Konstitucija.
"Konstitucijoje labai aiškiai parašyta - prezidento teikimu Seimas skiria arba atleidžia Aukščiausiojo Teismo pirmininką, - citavo pagrindinį šalies įstatymą Seimo narys Algimantas Matulevičius. - Šiame procese dalyvauja dvi institucijos, ir jos turėtų tartis. Taip, V.Greičiaus įgaliojimai baigiasi, tačiau yra labai daug atvejų, kai teisėjai lieka eiti savo pareigas ir pasibaigus kadencijai, o Prezidentūra neįžvelgia jokios problemos. Aš nežinau priežasčių, kodėl V.Greičius negalėtų laikinai eiti šių pareigų arba dirbti dar vieną kadenciją. Tegu pasako, kuo V.Greičius neįtinka prezidentui, išskyrus tą atvejį, kai V.Greičius buvo principingas, o melavo prezidento patarėjas ir trys teisėjai. Mano nuomone, dabar vyksta tik keršto akcija, tačiau negalima taip valstybėje elgtis."
V.Greičius užrūstino prezidentą 2006 metų pavasarį, kai nesutiko su jam mestais kaltinimais, jog nuslėpė vieną teisėją kompromituojančią informaciją, ir įrodė, kad prezidentui melavo jo tuometis patarėjas Haroldas Šinkūnas ir į Prezidentūrą pakviesti aukšto rango teisėjai Virgilijus Valančius, Vigantas Višinskis bei Romanas Klišauskas.
Teismuose - chaosas
"Seimas turi teisę ir pareigą balsuoti ir pareikšti nuomonę tokią, kokią mano esant reikalingą, - įsitikinęs Seimo narys Valentinas Mazuronis. - Daugelis Seimo narių klausė prezidento atstovės argumentų, kodėl V.Greičių reikėtų keisti kitu kandidatu. Išskyrus argumentą, kad rotacija apskritai yra geras dalykas, daugiau nieko nebuvo pasakyta."
Lietuvos teismuose gausu teisėjų, likusių eiti savo pareigas ir pasibaigus kadencijai.
Česlovas Jokūbauskas, pasibaigus kadencijai, Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas ėjo dar dvejus metus.
Vlado Nikitino kadencija baigėsi prieš pusę metų, tačiau jis vis dar vadovauja Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriui.
Valdo Ciesiūno kadencija baigėsi pernai rugsėjį, jis ir šiuo metu vadovauja Visagino miesto apylinkės teismui. V.Adamkus teismo pirmininką laikinai eiti pareigas paskyrė savo dekretu net nepaprašęs Teisėjų tarybos pritarimo, nors tai privaloma procedūra.
Gintautas Kaulakis vadovauja Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, nors jo kadencija baigėsi prieš dvejus metus.
Rima Žiautienė nuo 2006 metų spalio laikinai vadovauja Molėtų rajono apylinkės teismui, nors prezidentas nėra pasirašęs dekreto, kad skiria ją eiti šias pareigas.
Rima Volikienė pasibaigus kadencijai, nuo 2008 metų sausio laikinai eina Pakruojo rajono apylinkės teismo pirmininkės pareigas.
Osvaldo Briedžio kadencija baigėsi 2008 metų sausį, jis pusę metų laikinai eina Šilalės rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas.
Pasibaigus kadencijoms, šių metų birželį prezidentas savo dekretu skyrė laikinai eiti pareigas:
Vitalijų Kondratjevą, Kėdainių rajono apylinkės teismo pirmininką,
Albertą Milinį, Kauno apygardos teismo pirmininką,
Boleslovą Kalainį, Šiaulių apygardos teismo pirmininką,
Tomą Zdanavičių, Panevėžio apygardos teismo pirmininką.
Teisėja Alma Urbanavičienė nuo 2008 metų kovo eina Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas. Prezidentui pavaldžiuose teismuose - tikras chaosas.
Netrukdo ir trečia kadencija
Nijolė Stepanavičienė Zarasų rajono apylinkės teismui vadovauja 21 metus - nuo 1987 metų. Ši ilgiausiai teismui vadovaujanti, rotacijos gūsių nepaliesta teisėja yra ir Teisėjų tarybos narė.
Po 16 metų Ignalinos, Jurbarko, Kelmės, Klaipėdos, Širvintų rajonų teismams vadovauja Algirdas Baliulis, Saulius Mikšys, Vidmantas Rudaitis, Alvydas Žerlauskas, Danguolė Šuminaitė.
Be jų, yra dar vienuolika teisėjų, daugiau nei 10 metų, t. y. trečią kadenciją, vadovaujančių tam pačiam teismui.
Antra kadencija galima
Turėdamas dvi dešimtis teisėjų, kurių atžvilgiu jau senokai reikia taikyti rotaciją, prezidentas susirūpino skubiai pakeisti vieną vienintelį teismo vadovą. V.Adamkus dar kartą parodė ištikimybę dvigubiems standartams. LŽ pasiteiravo civilinės teisės žinovo profesoriaus Valentino Mikelėno, kas šiuo atveju teigiama įstatyme.
"Rotacija turi būti, tai sveikintinas dalykas, ji akcentuota ir rengiant naują Teismų įstatymą. Jeigu prezidentas sako, kad baigėsi V.Greičiaus kadencija, ir vietoj jo siūlomas kitas žmogus - tai nieko blogo. Prezidentui suteikta diskrecijos teisė, ir jis ja naudojasi. Jis gali teikti teisėją antrai kadencijai, bet gali ir neteikti. O šiaip įstatymu numatytas apribojimas Aukščiausiojo Teismo pirmininkui - dvi kadencijos", - paaiškino V.Mikelėnas.
Rūta Skatikaitė
