Valstybės įmonės egzistuoja per 20 metų. Tiek laiko valdžiai prireikė pripažinti, kad valstybės išlaikomi klerkai neturi jokios kompetencijos jas valdyti. Kiek milijardų dėl to nuplaukė pro šalį – neskaičiuojama. Bet mokesčių mokėtojams užkraunamos vis naujos prievolės susimokėti už nesibaigiančią jų valdymo pertvarką.
Reikia pinigų? Yra!
Už skandalingai žlugusį „Visuomio“ planą Lietuva kažkokiam švedui Detteriui jau susimokėjo. Iki galo neišaiškintais duomenimis, apie 100 tūkst. litų, mat konkreti suma kažkodėl paslėpta po konfidencialumo grifu.
Šiandien Vyriausybė sutiko iš Privatizavimo fondo skirti Ūkio ministerijai 1,98 mln. litų jos parengtai Valstybės valdomų įmonių pertvarkos programai finansuoti.
Po beveik 2 mln. litų išlaidomis „pasirašę“ Ministrų kabineto nariai, matyt, šios Ūkio ministerijos parengtos rašliavos nė neskaitė, kitaip būtų pastebėję akivaizdų plagiatą. Mat pateikta programa beveik žodis į žodį atkartoja pernai liepos 14-ąją Vyriausybės patvirtintą Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašą ir gruodžio 1-ąją patvirtintą Valstybės valdomų įmonių efektyvumo didinimo koncepciją.
Pirmasis iš minėtų Vyriausybės nutarimų įpareigojo Ūkio ministeriją parengti teisės aktų projektus, kurie sudarytų sąlygas praktiškai įgyvendinti skaidrų valstybės įmonių valdymą ir parengti tvarką, pagal kurią šios įmonės privalėtų teikti ketvirtines ir metines ataskaitas.
Pasirodo, Ūkio ministerijos klerkai dykai tokių sudėtingų užduočių nedaro. Jie „copy–paste“ būdu pagamino Valstybės valdomų įmonių pertvarkos programą ir jai įgyvendinti paprašė 2,480 mln. litų iš Privatizavimo fondo.
Vyriausybė davė šiek tiek mažiau – 1,98 mln. litų. Bet už ką?
Už nusirašinėjimą!
Ūkio viceministras Rimantas Žylius vakar po Vyriausybės posėdžio išėjęs su beveik 2 mln. litų pasunkėjusiu portfeliu bandė išdėstyti nuo ankstesnių sprendimų nusirašytos pertvarkos esmę.
„Nieko nauja nepriimta. Aš noriu tik patvirtinti, kad tai yra koncepcijoje priimtų sprendimų tęsinys, – miglotai aiškino viceministras. – Jau dirbama ties šių metų įmonių finansinių ir veiklos tikslų nustatymu, taip pat bus koncepcijos rėmuose kuriamos nuosavybės įgyvendinimo gairės, kurios nustatys, kaip skiriami (atstovai – red. past.) į įmonių valdybas, pagal kompetencijas ir nepriklausomi kandidatai, taip pat nustatoma atlyginimų paskyrimo tvarka ir pan.“
Iš esmės R.Žylius įvardijo darbus, kuriuos valstybės įmonių veiklą koordinuojančios ministerijos privalėjo daryti metų metus. Bet dabar, Valstybės kontrolei atkreipus dėmesį į netvarką ir sureagavus Vyriausybei, atsakinga paskirta Ūkio ministerija panūdo užmokesčio už sunkų triūsą?
Tačiau R.Žylius aiškino, kad pinigai reikalingi „sistemai užvesti“.
„Šįmet mes pamatysime pirmą ketvirtinę ataskaitą (valstybės valdomų įmonių – red. past.). Iš viso bus 4 ketvirtinės ataskaitos ir viena metinė. Jos bus lietuvių ir anglų kalbomis. Be abejo, bus samdomi ir konsultantai“, – numatomą milijonų panaudojimą atskleidė viceministras.
Pritrūko kompetencijos
R.Žylius įtikinėjo, kad 2 mln. litų yra labai maži pinigai, kai kalbama apie 18 mlrd. litų turtą, kurį valstybė turi. „Respublika“ klausė, ar ne gėda valdžiai mokesčių mokėtojų pinigais mokėti už tai, ko nepadarė valdininkai, privalantys kontroliuoti valstybės įmones.
„Produktas, kuris buvo padarytas praėjusių metų liepos mėnesį, buvo padarytas paprašius rinkos pagalbos, nemokamai. Jis negalėjo būti padarytas valstybės, taip sakant, valdininkų kompetencija, jų žiniomis. Tokių kompetencijų šiuo metu... tuo metu valstybėje nebuvo“, – bandė teisintis viceministras.
Tai už ką nekompetentingi valdininkai ministerijoje gauna atlyginimus?
„Jie yra kompetentingi kitose srityse. Nesuklyskit! – gynėsi
R.Žylius. – Dauguma valdininkų dirba ties įstatymų rašymu. Jie nevaldo įmonių. Noriu pabrėžti, kol Vyriausybė praėjusiais metais iš esmės to klausimo neiškėlė, valstybėje (gal Ūkio ministerijoje – red. past.) nebuvo įmonių valdymo kompetencijos kaipo tokios“.
Abejoja net bendražygiai
Milijoninių lėšų skyrimu už darbus, kuriuos ministerijos tarnautojams ir taip privalu atlikti, suabejojo ir teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
„Natūralus klausimas, kodėl tai turi būti finansuojama iš Privatizavimo fondo, jeigu Ūkio ministerijai jau seniai buvo pavesta visus darbus atlikti?“ – neslėpė nuostabos R.Šimašius. Anot jo, ir pačioje programoje neatsispindi visi numatyti darbai, todėl reikės dar ir papildomų Vyriausybės sprendimų.
„Darbas svarbus, bet taupymas irgi svarbus, – teigė ministras, o paklaustas, ar nepribrendo reikalas valstybės įmonių veiklos skaidrumu pasidomėti ir specialiosioms tarnyboms, sakė: – Jeigu įmonių ar valstybės institucijų lygmenyje esama teisės pažeidimų, kurie verti teisėsaugos dėmesio, be abejo, jie to dėmesio turi ir sulaukti“.
Kęstutis Daukšys, seimo narys, buvęs ūkio ministras:
Jei žmogus neturi kompetencijos, ministerija jo paprasčiausiai neturi priimti į darbą. Negali 2 milijonus kainuoti studijos, po kurių darbą atlikti privalantys darbuotojai išmoktų jį daryti.
Valstybės įmonė nėra bandelių kepykla. Tų įmonių darbas veikia visų žmonių gyvenimą. Bet manau, kad jų pertvarka tėra akių dūmimas. Jeigu valdžiai svarbu, kad valstybinė energetikos įmonė būtų pelninga, apie pigią elektrą vartotojams reikia pamiršti. Arba, pavyzdžiui, valstybei priklausantis jūrų uostas – pagal įstatymą ši įmonė viską, ką uždirba, turi investuoti į uostą, ir valstybė dalį tų investuojamų pinigų atsiima per mokesčius. Jei iš uosto reikia pelno, Vyriausybė gali inicijuoti įstatymo keitimą. Ir jokių brangių ekspertų čia nereikia.
Visos ministerijos turi įgaliojimus skirti savo srities valstybės įmonių valdybas ar vadovus. Ir juos atleisti, jei blogai dirba, taip pat turi teisę. Aš manau, kad tiesiog nėra supratimo, kaip efektyviai valdyti. Bet kas galėtų paneigti, kad iš tų valstybės įmonių neva nuslepiamų pinigų kažkiek grįžta kitur, kur reikia? Sumokėta pora milijonų iš biudžeto už viziją ar strategiją, kurios niekas niekada nevykdys, o jos užsakovas patiria ne vien moralinį pasitenkinimą.
Alia ZINKUVIENĖ
