Mažiausiai dvi žmogžudystės – ant moters sąžinėsrims mėnesiams už grotų atsidūrusi pakaunės gyventoja Ilija Lenartavičienė (58 m.), įtariama dviejų pensininkų nužudymu, yra ne vienintelė moteris, kuriai ant sąžinės – dvi gyvybės.
Ėjo pasiskolinti
Anksčiau neteista našlė Ilija Lenartavičienė pastaruoju metu gyveno prie Kauno marių esančiose sodų bendrijose – vis pas kitus šeimininkus. Anot kaimynų, jiems ši moteris buvo žinoma kaip girtaujanti ir vagiliaujanti, besišlaistanti su panašiais asmenimis.
Nuo gegužės pradžios I. Lenartavičienė įtariama žiauriai nužudžiusi Gervėnupio kaime esančios sodų bendrijos „Naglis“ tvarkingus gyventojus Genovaitę Vilkelienę (79 m.) ir jos gyvenimo draugą Antaną Abugelį (72 m.). Beje, G. Vilkelienė – Gruzijoje dirbančio Lietuvos gynybos atašė, pulkininko leitenanto Virginijaus Vilkelio motina.
Daug metų kartu gyvenusią geraširdžių pensininkų porą I. Lenartavičienė pažinojo, nes anksčiau buvo jų kaimynystėje.
Pasak policijos, lemtingąją dieną I. Lenartavičienė ieškojo, iš ko pasiskolinti pinigų, nes nebeturėjo nė duonai. Eidama pro tvarkingą minėtų pensininkų namą, ji pamatė kieme malkas kapojantį A. Abugelį, tad užsuko vidun. Šeimininkę rado virtuvėje ir iškart jos paprašė pinigų. G. Vilkelienė neskubėjo atverti piniginės. Anot pareigūnų, gali būti, kad I. Lenartavičienė jai buvo dar neatidavusi ankstesnės skolos.
Pačios įtariamosios liudijimu, ji įsiutusi, kai G. Vilkelienė pratarusi duonai galinti paskolinti, bet tik ne degtinei. O I. Lenartavičienei kaip tik ir reikėję degtinei. Todėl esą ir nesusilaikiusi – pagriebusi čia pat virtuvėje pastebėtą peilį ir stipriai dūrusi pensininkei į kaklą.
Tuo metu A. Abugelis jau žingsniavo virtuvės link, nešdamasis krepšį malkų. Jį I. Lenartavičienė užklupo iš pasalų – pirmiausia trenkė jam per galvą pagriebta malka, o tada dar kelis kartus smeigė peiliu į galvą bei krūtinę.
Tvarkinga moteris prasigėrė
Sodų bendrijoje kalbama, kad I. Lenartavičienės išpuolis prieš pensininkų porą daugumos ją pažįstančiųjų neturėjo nustebinti. Esą ši moteris jau buvo žinoma smurtautoja. Kalbama, kad pastaruoju metu ji nuolat mušdavosi su savo sugyventiniu, ne kartą yra vaikiusis jį su kirviu. Pastarosiomis dienomis šio vyro veide buvo mėlynė – mat I. Lenartavičienė užtvojusi arbatinuku.
Pareigūnų demaskuota I. Lenartavičienė teigė žinojusi, kur ieškoti pinigų pensininkų name, nes anksčiau čia buvusi. Mirtinai sužalojusi abu ligotus senukus, ji pasiėmė virtuvėje po staltiese rastus 200 litų, užrakino duris ir paspruko.
Nužudyti krauju pasruvę pensininkai savo namuose aptikti gegužės 2-ąją, kai jų pasigedo kelias dienas nebematę kaimynai ir atvykę giminaičiai.
Įtariamoji įkliuvo ne iškart. Pareigūnams teko apklausti nemažai žmonių, apžiūrėti ne vieną sodybą.
Iki šiol neatmesta versija, kad I. Lenartavičienė senukus nužudė su bendrininkais. Teigiama, kad ji veikė būdama neblaivi.
Kaimynų žiniomis, gerokai anksčiau I. Lenartavičienė buvo darbšti, tvarkinga, pareiginga moteris, dirbo meistre ar brigadininke Kauno radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo institute. Vėliau, pradėjusi gerti, praradusi stogą virš galvos, sparčiai degradavo, vagiliavo soduose, valkatavo, kol galiausiai tapo įtariamąja dėl nužudymo.
Ir Prienai turi savo siaubūnę
Nuo girtuoklysčių ir smurto – iki nužudymo. Toks yra ir Prienų gyventojos Daivos Vaiciulevičienės (36 m.) likimas. 2007-aisiais ji pasiųsta atlikti 14 metų bausmę už savo vyro Valdo Vaiciulevičiaus nužudymą. Ir tai jau antras toks šios moters nusikaltimas.
Prieniškių teigimu, D. Vaiciulevičienė nuo pat jaunystės stebino ir šiurpino savo gyvenimo būdu: girta šlaistydavosi ir viena, ir su sugėrovais, ir net su motina. Net ir blaivi ji būdavusi pikta, agresyvi.
Dar 1999-aisiais, kai D. Vaiciulevičienei nebuvo nė 25 metų, ji tapo žudike – per išgertuves namuose peiliu, kuriuo tuo metu pjaustė agurkus užkandai, nudūrė sugėrovą Gintarą D. Po įvykio apklausiama tvirtino, esą Gintaras jai įžūliai meilinęsis, nepaisydamas jos norų, todėl ir buvęs „paklotas“.
Už šį nužudymą teismas D. Vaiciulevičienei paskyrė 9 metus nelaisvės.
„Zonoje“ prieniškė greitai tapo nuotaka – ją vedė sugyventinis Valdas Vaiciulevičius, tragedijos dieną girtavęs kartu.
Žudikė Daiva už grotų praleido tik 4 metus. Jai buvo pritaikyta amnestija, o įkalinimo įstaigos administracija dar patikino, kad kalinė yra gero elgesio, tad pasitaisiusi ir savo gyvenimo klaidas supratusi.
Grįžusi namo, D. Vaiciulevičienė lyg ir bandė gyventi dorai, tačiau labai greitai vėl ėmė gerti, valkiotis, niekur nedirbo, mėgo kompanijas, apleido namus. Kartu girtavo ir sutuoktinis. Namuose būdavo barnių ir muštynių, o supykusi D. Vaiciulevičienė mėgdavo prieš savo „priešininkus“ mosuoti peiliu ir kirviu. Agresyviai moteriai net siūlyta apsilankyti pas psichiatrą, bet ji „gydėsi“ tik alkoholiu.
Baigėsi tuo, kad namuose per barnius krosnį kirviu apkapojusi ir grindyse duobių iškapojusi D. Vaiciulevičienė galiausiai, 2006-ųjų birželio 4-ąją, būdama girta, peiliu subadė savo taip pat girtą vyrą Valdą. Nužudytojo kūne ekspertai suskaičiavo net 70 dūrių.
Teisme D. Vaiciulevičienė daug ką stebino savo išvaizda ir elgesiu: buvo sunku patikėti, kad smulkutė, patraukli ir, rodos, kultūringa, pasipuošusi, pasidažiusi moteris – dviguba žudikė.
„Nė vienos gyvybės nepagimdžiusi, o jau dvi atėmusi – ji verta kalėti iki gyvos galvos, ji kelia siaubą“, – apie D. Vaiciulevičienę iki šiol kalba kai kurie prieniškiai.
Pasitaisiusi nužudė dar vieną
Labai panašiai susiklostęs ir raseiniškės Reginos Stulginskienės (52 m.) gyvenimas. Ši moteris pripažinta esanti itin pavojinga recidyvistė – jos sąžinę slegia dvi žmogžudystės.
1997-aisiais R. Stulginskienė girtaudama valkatavo po Raseinių rajoną. Glausdavosi atsitiktinėse pastogėse, o pinigų prasimanydavo talkininkaudama pas ūkininkus.
Kartą savo pažįstamo Rimo G. (45 m.) namuose Virgainių kaime R. Stulginskienė su juo girtavo ir susipyko. Po barnio liko čia nakvoti, tačiau naktį prabudusi taip siuto, kad šalia gulintis Rimas garsiai knarkia, jog padegė patalpoje rastus popierius ir išėjo ieškoti nakvynės pas kitus pažįstamus...
Rimas, kilus gaisrui, žuvo apsinuodijęs smalkėmis. Mažai trūko, kad gaisre būtų žuvusi ir jo senutė motina.
Už pražudytą gyvybę padegėja buvo nuteista kalėti 10 metų, tačiau už grotų prabuvo tik 6 metus. Kaip įprasta, „pasitaisiusi“ kalinė buvo pamaloninta – išleista į laisvę lygtinai.
Praėjo vos 4 mėnesiai, ir R. Stulginskienė nužudė dar vieną vyrą. 2003-iųjų lapkritį ji, gyvendama Aukštelkėje (Šiaulių r.), būdama girta, vėlai vakare nuėjo pas kaimyną Alfonsą K. (69 m.), kad šis atiduotų jai 10 litų skolą. Kadangi pensininkas pinigų neturėjo, R. Stulginskienė lyg pasiutusi užšoko keliais ant jo, gulinčio lovoje, daužė kumščiais jam per veidą. Paskui išmetė užpultąjį ant grindų, spardė ir šokinėjo jam ant krūtinės. Išpuolį sustabdė motinos ieškoti atėjusi duktė, tačiau sunkiai sužalotas Alfonsas K. po 2 dienų ligoninėje mirė.
Ekspertai nustatė, kad nelaimėliui stipriai smogta mažiausiai 24 kartus.
Už tai R. Stulginskienė, pridėjus ankstesnės bausmės neatliktą dalį, 2004-ųjų vasarą buvo nuteista kalėti 14 su puse metų.
Pačios R. Stulginskienės teigimu, žudike ją pavertė alkoholis.
Tik faktai:
12 procentų visų mirčių Lietuvoje yra smurtinės mirtys.
Panevėžio pataisos namuose kalinčios žudikės sudaro apie trečdalis visų (294) čia bausmę atliekančių nuteistų moterų. Dvi iš jų – dukart žudikės; dar dvi tokios neseniai išleistos į laisvę.
Panevėžio pataisos namų direktoriaus pavaduotojos Reginos Stankuvienės teigimu, dažniausia tokių nužudymų priežastis – alkoholis, asociali aplinka, patirtas smurtas, įvykdytas nusikaltimas daugeliu atveju nebuvo planuotas – buvo stichiškas arba net „išlauktas“, ilgai kentus kitų smurtą, viską praradus.
„Už dvi žmogžudystes dabar kalinčios moterys yra ramios, neišsišokėlės, neįžūlios – nė neįtartum, už ką nuteistos“, – apibūdino R. Stankuvienė.
Irena ZUBRICKIENĖ
