Šiemet šalia hipdorome taip pat įsikūrė ir mugė, kurioje prekybininkai iš Lietuvos ir kaimyninės Latvijos pardavinėja maisto gaminius bei amtaininkų dirbinius bei scene, kurioje kaip ir kasmet vyksta kaimo kapelų varžytuvės. Tiesa, žiūrovų šiais metais mažiau nei praėjusiais. Tikriausiai žvarbus ir gūsingas vėjas nulėmė tai, kad daug kas šiandien nesirįžo iškišti nosies iš namų.
Pirmąjį bėgimą, kuriame dalyvavo jauni, 2010 metų gimimo žirgai laimėjo Eiamantas Klebauskas su žirgu Ladybird Va Bene, antroje vietoje palikęs Aurimas Sakalovas su žirgu Rightabeveyourhead, trečiąja viete tenkinosi Nikolais Galileevs su Carmen river. Pirmąsias penkias vietas užėmę sportininkai pasidalins 5400 litų prizinį fondą, kurį įsteigė Kūno kultūros ir sporto departamentas.
Antrąjį bėgimą – "Arvi prizą", kurio vertė 10 tūkstančių litų laimėjo Jebgenijaus Ivanovo vadeliojamas žirgas "J.J.Stable Ou". Antras atbėgo UAB "Kasandros grupei" priklausantis žirgas Salsa De Garone, kurį vadeliojo Žydrūnas Vasilionka, o trečioje vietoje liko Tatjana Martinsone iš Latvijos, vadeliojusi žirgą "Coming Heart". Trečiąjį bėgimą, kuriame varžėsi septyni A reitingo žirgai, gimę 2010 – aisiais laimėjo Stanislovo Kėrio vadeliojamas žirgas Ongo Sanna, priklausantis Dubičių žemės ūkio bendrovei. Antras liko Sergeju Matvejevas su žirgu Raise Hand, o trečioje – viena iš trijų moterų, dalyvavusių šiame važiavime – Gedvilė Vinslauskaitė su žirgu Rahapsody in blue.
Vasario 1 – ąją Dusetose vykstančios tradicinės žirgų lenktynės „Sartai 2014“ pagrįstai tituluojamos kaip didžiausia, ne tik šį Aukštaitijos miestelį, bet ir visą Lietuvą garsinanti žirgų sporto mylėtojų fiesta. Daugeliui žmonių, nekalbant jau apie giminaičius ar gerus bičiulius, susitikti žirgų lenktynėse prie Sartų tapo garbės reikalu.
Gyvybingos šimtametės tradicijos
„Pernai paminėjome 80 – tį, kai nuo 1933 m. lenktynes pradėjo remti Žemės ūkio ministerija, o nuo 1955 m. jos tapo respublikinės. Generalinis šventės rėmėjas – Žemės ūkio ministerija kasmet rūpinasi, kad lenktynės, pagal susiklosčiusią tradiciją organizuojamos pirmąjį vasario šeštadienį, vyktų sklandžiai ir paliktų kuo geriausius įspūdžius tiek patiems jų dalyviams sportininkams, tiek žiūrovams, kurių kasmet čia susirenka po keliasdešimt tūkstančių“, – teigia žemės ūkio ministras, profesorius Vigilijus Jukna.
Ministras padėkojo iš įvairių sričių specialistų sudarytam renginio organizaciniam komitetui, nuveikusiam nemenką darbą ir palinkėjo žiūrovams įspūdingo reginio, azartiškų akimirkų ir gero pasibuvimo Dusetose, o lenktynių dalyviams ir žirginio sporto puoselėtojams – sėkmingų startų, naujų rekordų ir neblėstančio entuziazmo varžytis.
Visi žirgai, su kuriais lenktyniaujama tradicinėse respublikinėse ristūnų žirgų lenktynėse „Sartai 2014“, skirstomi pagal pajėgumą ir amžiaus grupes į atskirus reitingus. Lenktynėse dalyvaus 2010 – 2011 m. gimimo ristūnai, suaugę „A“, „B“, „C“ ir „D“ reitingų ristūnai. Suaugę „B“ reitingo ristūnai varžysis 2 400 m. distancijoje bei dviejuose tarptautiniuose važiavimuose, kurių distancijos 3 200 m. ir 2 400 m., o likusiuose važiavimuose bus lenktyniaujama tradicinėje vienos angliškos mylios (1609 metrų) distancijoje.
„Tokia įvairovė būtina todėl, kad vieni žirgai pasižymi didesne koncentracija ir yra maksimaliai greiti vienos mylios distancijoje, o kitiems būtina įgyti savotišką pagreitį ir visą savo tikrąją jėgą jie gali atskleisti tik ilgesnėje distancijoje“, – sakė renginio organizacinio komiteto pirmininko pavaduotojas, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininkas Arūnas Jurgaitis. Rekordinis prizinis fondas
Nors olimpinis principas skelbia, jog ne tiek svarbu laimėti, kiek dalyvauti, tačiau žirginio sporto prestižiniai turnyrai seniai garsėja solidžiais prizais. Istorija byloja, kad pirmasis piniginis prizas žirgų lenktynių ant Sartų ežero ledo nugalėtojui buvo įteiktas daugiau nei prieš 80 metų, 1933 – aisiais, kai Žemės ūkio rūmai ėmė globoti ne tik Aukštaitiją garsinančią šventę ir premijuoti eikliausių žirgų šeimininkus. „Galime pasidžiaugti šiemet suformavę rekordinį 72 tūkstančių litų prizinį fondą, kuris šeštadienį, vasario 1 dieną bus išdalintas Dusetų hipodromo ledo take vyksiančių žirgų tradicinių lenktynių laimėtojams“, –kalbėjo „Sartai 2014“ varžybų organizacinio komiteto pirmininkas, žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas. Pernai šis fondas siekė 65, o užpernai - 52 tūkstančius litų.
Didžiausias – 12 000litų piniginis prizas tradiciškai atiteks šių lenktynių pagrindinės organizatorės - Lietuvos žemės ūkio ministerijos steigiamo „Didžiojo žiemos prizo“ nugalėtojui ir prizininkams.
Įspūdingas ir dar vieno lenktynių partnerio - UAB „Arvi ir Ko“ įsteigtas 10000 litų prizas, kuris bus įteiktas ilgiausią visų lenktynių programoje – net 3200 metrų distanciją greičiausiai įveikusio žirgo vadeliotojui ir rungties prizininkams.
Šiemet net trijų važiavimų dalyviai varžysis dėl prizų, kurių kiekvieno vertė - po 8400 litų. Tokį lobį dalinsis LR vyriausybės įsteigto „Eikliojo žirgo“ bei žemės ūkio ministerijos kartu su Biržų žemtiekimu steigiamo „Biržų žemtiekimo“ prizų laimėtojai. Tokia premija atiteks ir savo verslų krepšelį agroverslu praplėtusios bei pirmąkart šių lenktynių istorijoje prizą įsteigusios Vičiūnų įmonių grupės įmonės UAB „VG Agroholdingas“ laimėtojui.
Ragina boikotuoti
Asociacija „Už gyvūnų teises” vakar išreiškė nepritarimą Sartuose vykstančioms žirgų lenktynėms. Nors Sartų lenktynės turi ilgametes tradicijas, tradicijomis negalima pateisinti žirgų išnaudojimo. Prieš porą metų vykusiose Sartų lenktynėse pastebėtas kraujuojantis žirgas sukėlė publikos pasipiktinimą. Asociacijos „Už gyvūnų teises“ narė Gabrielė Vaitkevičiūtė sako, kad iš burnos paleistas kraujas tėra maža dalis to, ką sportiniams žirgams tenka iškęsti per savo gyvenimą. „Ristūnai lenktynėms pradedami ruošti labai jauni, kai dar nėra iki galo susiformavę jų kaulai, raiščiai, sąnariai. Žirgai visiškai suauga būdami 6 metų, o Sartuose vienoje kategorijoje šiais metais startuoja 2011 gimę (tai reiškia, net 3 metų neturintys) žirgai. Jie verčiami bėgti labai kieta danga," – teigia G. Vaitkevičiūtė. Toks sportas žirgams gali sukelti įvairius sužeidimus, o intensyvus sportavimas šaltu oru gali sukelti kvėpavimo takų ligas.
Asociacijos atstovė atkreipia dėmesį į žiaurias treniravimo praktikas. „Neįmanoma cukraus gabaliukais skatinant žirgų priversti daryti to, kas jiems visiškai nenatūralu ir sukelia skausmą. Vienintelis būdas priversti žirgą daryti tai, kas jam labai nemalonu, yra smurtas. Ši taisyklė galioja visoms žirginio sporto šakoms“, – sako G. Vaitkevičiūtė. Beveik visiems sportiniams žirgams būdinga liūdna gyvenimo pabaiga. Pasibaigus žirgo sportinei karjerai jis gali būti dar kurį laiką naudojamas kergimui, jei tai kumelė arba geras eržilas. Planuokite laiką ir maršrutą
Vasario pirmąją jau nuo aštuntos ryto į Dusetas pradėjo plūsti tūkstančiai žirginio sporto entuziastų. Kaip ir kasmet dauguma šių lenktynių gerbėjų atvyksta automobiliais, todėl Lietuvos automobilių kelių direkcija rekomenduoja rinktis tik gerai prižiūrimus kelius, kad nekiltų sunkumų patekti į Dusetas. „Važiuokite tik mūsų rekomenduojamais, gerai prižiūrimais keliais ir venkite mažo intensyvumo rajoninių kelių jau nekalbant apie vietinės reikšmės keliukus. Nors dabar gamtinės sąlygos eismui palankios, tačiau situacija gali beregint pakisti, jei staiga imtų snigti ar pustyti. Mes dėsime visas pastangas, kad mūsų rekomenduoti keliai į žirginio sporto šventę būtų geros kokybės ir nekeltų problemų. Tik norėčiau priminti, kad kokie bebūtų geri žiemos keliai, rengiantis į kelionę reikėtų pasilikti tam tikrą laiko rezervą“, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos kelių priežiūros skyriaus vedėjas Henrikas Jurkuvėnas.
Ypatingą dėmesį Dusetoms savaitgalį skirs ir Lietuvos policija. „Vasario 1 – ąją ypatingą dėmesį skirsime eismo saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti ne tik varžybų prieigose, bet ir visuose čia nurodytuose keliuose, vedančiuose į Dusetas ir iš jų. Eismo saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimui bus pasitelktos gausios Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Lietuvos kelių policijos tarnybos policijos pajėgos. Taip pat yra numatytos ir bus vykdomos bendros policinės priemonės kartu su Latvijos Respublikos valstybinės policijos Latgalės regiono policijos valdybos pareigūnais“, – sakė lenktynių organizacinio komiteto narys, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos Masinių renginių ir ekstremalių situacijų koordinavimo skyriaus viršininkas Saulius Kazlauskas.
Kelių, kuriuos vykstantiems į lenktynes Dusetose ar grįžtantiems po jų siūlo Lietuvos automobilių kelių direkcija, sąrašas:
vykstantiems iš Vilniaus arba per Vilnių:
Vilnius–Utena–Daugailiai–Dusetos (keliai Nr. A14, Nr. A6, Nr. 178);
vykstantiems iš Kauno arba per Kauną:
Kaunas–Ukmergė–Utena–Daugailiai–Dusetos (keliai Nr. A6, Nr. 178);
vykstantiems iš Panevėžio arba per Panevėžį:
Panevėžys–Kupiškis–Rokiškis–Obeliai–Bradesiai–Dusetos ir, jeigu nekils pūgos, Rokiškis–Jūžintai–Dusetos (keliai Nr. 122, Nr.117, Nr. 178, Nr. 3607, Nr. 3610);
vykstantiems per Švenčionis, Ignaliną:
Švenčionys–Ignalina–Dūkštas–Degučiai–Dusetos (keliai Nr. 102, Nr. 179);
vykstantiems per Zarasus:
Zarasai–Bradesiai–Dusetos (keliai Nr. 117, Nr. 178).
