Ko tik nenutinka šiame gyvenime. „Nenutinka ir gero, nenutinka ir blogo“, – pasakytų humoro mėgėjai. Tačiau kai pasakome duonos gamintojams bei jos kokybės prižiūrėtojams, kad duonos riekėse veisiasi kirmėlės, visi vienu balsu sako: „Taip negali nutikti!“, rašo „Šiaulių naujienų“ žurnalistė Zita Katkienė.
Taip sako ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių skyriaus Maisto skyriaus vedėja Audronė Mikalauskienė, įsitikinusi, kad duonoje, kuri kepama kelių šimtų laipsnių temperatūros krosnyje, žūtų bet kokia gyvybė: ne tik kirmėlės, bet ir jų lervos. Tačiau, anot specialistės, kirmėlių į duoną galėjo patekti ją fasuojant, transportuojant, parduodant ar net jau nusipirkus. Tad iš kur duonoje kirmėlės? Į šį klausimą ir ieškojo atsakymo „Šiaulių naujienų“ žurnalistai.
Duona su kirmėlėmis – iš parduotuvės
Šiaulietis Aleksandras Bobrovas į „Šiaulių naujienų“ redakciją atėjo nešinas juodos ajerų duonos pakuote. Stačiakampėmis riekėmis suraikyta ajerų duona – šviežia. Duona – natūralaus raugo, jokių „E“. Pagaminta duona iš ruginių miltų, geriamojo vandens, kvietinių miltų, cukraus, salyklo, kmynų, juoduotos druskos, mielių, ajerų. Deja, apie dar vieną „ingredientą“, matomą plika akimi, duonos sudėtyje neužsimenama. Tai... kirmėlės. Gali papokštauti, jog jų buvimas tik patvirtina, kad duona – be konservantų, dėl to ir kirmėlės joje veisiasi. Juk jos veisiasi ir mielai graužia obuolius, kurie nepurškiami jokia chemija, ir žirnius, kurie užaugo iš nebeicuotos sėklos. Tad ir UAB „Gardėsis“ kepama juoda ajerų duonelė – be jokių „E“. Taigi kirmėlėms tinka...
Tačiau toks teiginys, kad kirmėlės valgo tik kokybišką, chemikalų neprifarširuotą duoną, nenuramintų nė vieno vartotojo, įsigijusio duonos su... kirmėlėmis. Kaip nutiko ir šiauliečiui A. Bobrovui.
„Aš tos „Gardėsio“ ajerų duonos niekada nebepirksiu, nes kas žino, gal ir vėl su kirmėlėmis pasitaikys“, – sako šiaulietis.
Tilžės gatvės gyventojas Aleksandras Bobrovas viename miesto prekybos centre prekinosi priešpiet. Apie pirmą valandą jis jau atskubėjo į redakciją nešinas duona, kurios riekėse raitosi kirmėlaitės. „Mes namie išėmėme duoną iš polietileninio maišelio“, – pradėjo pasakojimą žmogus, stropiai laužydamas į redakciją atsineštos duonos riekutes. Pagaliau iš perlaužtos duonos riekės iššliaužia kirmėlė. Žmogus toliau laužo duoną ir stebisi, kad kirmėlių, kurių jis ir atėjo parodyti į redakciją, nebėra tiek daug. „Namie jos šliaužė per visas riekes. Mes jas sušlavėme ir išmetėme. Paskui galvojome: kaip gali būti, kad tokia brangi duona – sukirmijusi?“ – stebisi žmogus redakcijoje.
Kepėjai kratosi kirmėlių
Niekam neteko matyti sukirmijusios duonos. Net ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjai Audronei Mikalauskienei. Tačiau ji įsitikinusi, kad duona kirmėlėmis ar jų lervomis galėjo būti apkrėsta tik tada, kai jau buvo iškepusi. Kelias nuo duonos kepyklos krosnies iki vartotojo stalo nėra trumpas, tad ko tik tame kelyje nepasitaiko: gali ir nešvariomis rankomis kas paliesti, gali ir maišelis įtrūkti, galėjo ir duona patekti šalia teršalų židinio, gali ir musė nutūpti.
Nedelsdami kreipėmės ir į prekybos centro, kuriame buvo pirkta duona, vadovą, kuris pasirūpino, kad tos partijos duona nepatektų vartotojui, ir patikino, kad duonos su kirmėlėmis prekystaliuose neaptikta.
„Šiaulių naujienos“ kreipėsi ir į Kaune įsikūrusius juodos ajerų duonos kepėjus UAB „Fazer kepyklos“ administraciją. „Fazer kepyklos“ prekybos direktorius Mindaugas Snarskis taip pat pirmą kartą girdi apie tai, kad duona galėjo imti ir... sukirmyti, kaip koks obuolys arba žirnis. „Vasarą, kai karščiai ir drėgmė, duona pelija. Ji gali pradėti pelyti ir parduotuvės lentynoje, gali supelyti ir duoninėje, kur yra įsikūręs pelėsis“, – mąsto M. Snarskis ir tvirtina, kad sukirmyti duonai tikrai nėra galimybių.
„Kepykloje yra įdiegta labai griežta higienos sistema. Mes priklausome Suomijos koncernui ir reikalavimai labai aukšti“, – tikina vadovas.
„Pirmiausia noriu padėkoti jums už kreipimąsi“, – teigia M. Snarskis, išgirdęs skundą, kokio iki šiol dar neteko girdėti: „Gardėsio“ kepamoje duonoje – kirmėlės“.
Pasak direktoriaus, kiekvienu atveju, kai iškyla problemų dėl produkto kokybės, labai svarbu išsaugoti produktą originalioje pakuotėje, išsaugoti plastikinį klipsą, ant kurio spausdinama produkto galiojimo data. „Pagal esamą kokybės kontrolės sistemą, žinant produkto galiojimą, galima atsekti ne tik duonos kepimo dieną ir pamainą, bet ir išsiaiškinti pamainoje dirbusius žmones, kurie turėjo kontaktą su konkrečiu produktu“, – teigia M. Snarskis, pateikęs „Šiaulių naujienoms“ detalų UAB „Fazer kepyklos“ gaunamų žaliavų ir medžiagų kontrolę, kokybės kontrolės sistemą, „Ajerų duonos kepimo procesą“, parengtą UAB „Fazer kepyklos“ kokybės vadovės Jolantos Dzemydienės. Šis kokybės vadovės parengtas aprašas, anot M. Snarskio, esą padėsiąs geriau suprasti procesus įmonėje bei įsitikinti, kokie aukšti reikalavimai keliami gaminiams. Tad, pasak M. Snarskio, „turėtų būti atmesta net teorinė minėto atvejo tikimybė“.
„Tiekėjas mus nuvylė“
Deja, ne teoriškai, bet praktiškai matėme kirmėles, šliaužiojančias „Gardėsio“ juoda ajerų duonele. Kaip jos čia pateko? – maga išsiaiškinti, todėl ir klausiame, kas duoną veža į parduotuves. Gal duonos vežėjai apkrėtė „Ajerų“ duoną kirmėlėmis?
Supakuota duona į parduotuvę keliauja įmonės mašina, kurioje, pasak M. Snarskio, taip pat neįmanoma, kad į duoną patektų koks užkratas.
Belieka manyti, kad duona „sukirmijo“ didžiulio prekybos tinklo „Maxima“ prekybos centre, kur duoną ir pirko šiaulietis A. Bobrovas.
Informavę prekybos centro administraciją apie šiauliečio įsigytą duoną, kreipėmės ir į „Maxima LT“ spaudos atstovę Renatą Saulytę. Pasak spaudos atstovės, prekybos centras, iš „Šiaulių naujienų“ sužinojęs apie incidentą, nedelsdamas informavo „Maxima LT“. Buvo nurodyta išimti iš prekybos visas „Gardėsio“ ajerų duonos pakuotes ir jas patikrinti. Nors kirminų duonoje nepastebėta, tačiau šio gaminio prekyba nutraukta.
„Ačiū žmonėms, kad jie pastabūs ir netyli, aptikę nekokybišką gaminį“, – sako spaudos atstovė R. Saulytė.
„Gardėsio“ gaminiai prekybos centrą pasiekia supakuoti, todėl, pasak R. Saulytės, nėra jokių galimybių prekybos centre pažeisti pakuotę. Juolab, kad duona tą pačią dieną buvo atvežta į parduotuvę ir tą pačią dieną nupirkta. „Mes neturime jokių galimybių patikrinti kiekvienos pakuotės, todėl pasitikime tiekėju“, – sako spaudos atstovė. Jei tiekėjas pasitikėjimą nuvilia, jis turi prisiimti atsakomybę.
Prekybos tinklas, sudarydamas sutartį su tiekėjais, pasak R. Saulytės, pasirašo įsipareigojimą, kad bus pateikiama tik kokybiška produkcija. Jei šis punktas pažeidžiamas – pasigailėjimo nėra. „Mes svarstysime galimybę skirti įspėjimą, piniginę baudą ar galimybę nutraukti bendradarbiavimo sutartį su šiuo tiekėju“, – teigia spaudos atstovė.
„Kiekvienas toks atvejis mums ypač apmaudus, nes pirkėjai, įsigiję nekokybišką gaminį, žiūri į mus“, – sako prekybos tinklo spaudos atstovė R. Saulytė.
„Aš suprantu, jog duonos pakuotėje aptikęs kirmėlių, žmogus tos duonos niekada nebepirks. O mums – taip pat nemalonu, nes mes pasitikėjome tiekėju, netikrinome kiekvienos pakuotės, ir likome nuvilti“, – teigia R. Saulytė.
Gamintojai gina savo garbę
Psirodžius publikacijoms apie duoną su kirmėlėmis, gamintojų atstovas kreipėsi į žiniasklaidą dar sykį tvirtindamas, jog duona kepykloje tikrai negalėjo būti užkrėsta kirmėlėlemis. Aukšti standartai ir griežta gamybos priežiūra tam esą nepalieka jokių galimybių.
Gamintojai teigia turintys pagrindo manyti, jog kirmėlės atsirado duonoje pirkėjo namuose – duonos maišelyje nebuvo skylių, tad prekybos vietoje kirmėlės patekti į duoną taip pat negalėjo.
„Fazer kepyklų“ kepyklų atstovas patikino, jog įmonė savo garbę, jei prireiks, gins ir teismuose.
