Ypatingasis archyvas nepatenkino trijų parlamentarų smalsumo ir nepateikė informacijos, ar kai kurie Lietuvos diplomatai yra turėję ryšių su KGB. Praėjusią savaitę trys Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nariai Audronius Ažubalis, Henrikas Žukauskas ir Dailis Brakauskas gavo atsakymą į savo klausimus iš Ypatingojo archyvo, tačiau tuomet parlamentarai neviešino jo turinio.
Pirmadienį seimūnai atskleidė tik tiek, kad gautame rašte išdėstyta, jog archyvas nesugebėjo "atkasti" informacijos apie 73 diplomatų galimas sąsajas su KGB. Taip esą nutiko dėl laiko trūkumo ir informacijos pertekliaus, todėl rašte prašoma pratęsti atsakymo terminą.
"Tas atsakymas, kuris atėjo, jis toks tarpinis. Rašo, jog dėl didelė apimtis, nes 73 pavardės nėra taip ir mažai. Suprantat, ten yra apie 500 tūkst. bylų ir reikia viską žiūrėt, reikia žmonių ir visa kita. Tai tiesiog atsiuntė raštą, kad ten labai didelė apimtis ir jie negali taip greitai atsakyt", - BNS sakė H.Žukauskas.
Į Ypatingąjį archyvą Seimo nariai kreipėsi spalio pabaigoje, prašydami pateikti turimų dokumentų kopijas apie Lietuvos diplomatų galimus buvusius kontaktus su SSRS slaptosiomis tarnybomis. Jie kartu pateikė ir sąrašą su 73 pavardėmis tų diplomatų, kurių praeitis parlamentarams kelia įtarimų.
Prieš dvi savaites Seime prabilta, jog apie kai kuriuos Lietuvos diplomatus egzistuoja "jautri" informacija, kurią VSD yra pateikęs prezidentui, užsienio reikalų ministrui ir premjerui.
Tokį patvirtinimą, anot URK vicepirmininko A.Ažubalio, komitetas esą gavo lapkričio 23-iąją iš VSD generalinio direktoriaus Povilo Malakausko.
"Mes gavome patvirtinimą, kad egzistuoja tam tikra jautri informacija apie diplomatus, kuri buvo pateikta vykdomajai valdžiai. (...) Saugumo vadovas pripažino, kad jautri informacija apie diplomatus buvo pateikta užsienio reikalų ministrui, premjerui ir prezidentui", - žurnalistams tuomet sakė A.Ažubalis.
Tačiau nei VSD vadovas P.Malakauskas, nei URK pirmininkas Justinas Karosas nepatvirtino, kad vadinamoji "jautri" informacija yra kaip nors susijusi su galimu diplomatų bendradarbiavimu su KGB. Esą VSD šefas šalies vadovams apie diplomatus teikia visą informaciją, tarp jų ir "jautrią", bet koks jos turinys nebuvo atskleista.
Tuo metu prezidentas Valdas Adamkus paklaustas, ar gavo "jautrios" informacijos apie diplomatų sąsajas su KGB ir neformalų "išsiliustravimą", teigė, jog kai tik turėsi bet kokią diplomatus kompromituojančią informaciją - iškart imsiąsis veiksmų, o dabar, pasak V.Adamkaus, jis negalįs vadovautis gandais.
Po tuometinio UR komiteto narių ir VSD vadovo susitikimo parlamentarai nusprendė suburti darbo grupę, kuri turėtų aiškintis, ar procedūrose, pagal kurias Lietuvos diplomatai skiriami į pareigas, nėra "landų", taip pat, ar skiriant diplomatus nebuvo padaryta kokių nors pažeidimų.
Pažeidimu šiuo atveju būtų laikoma, jei, tarkime, šalies vadovai skyrė kokį nors asmenį į diplomatines pareigas neatsižvelgdami į turimą "jautrią" ir kompromituojančią informaciją, kai įstatymai numato, jog diplomatu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos žmogus.
Tuo metu Užsienio reikalų komitetas nusprendė iki Naujųjų metų netvirtinti nė vieno ambasadoriaus kandidatūros - esą pirma reikia išsiaiškinti procedūrinius trūkumus ir juos "užlopyti" ir tik po to vėl kalbėti apie diplomatų skyrimą.
Apie tai, kad bent 10 Lietuvos diplomatų "liustraciją perėjo" tuometinių VSD vadovų kabinetuose, rugsėjo pabaigoje prabilo buvęs VSD darbuotojas ir buvęs Liustracijos komisijos pirmininkas Vytautas Damulis.
Pats V.Damulis, kuris žiniasklaidoje buvo vadinamas vienu iš "kurmių", esą neteisėtai teikusių tarnybinę informaciją kai kuriems politikams, 2006 -ųjų pabaigoje neteko leidimo dirbti su slapta informacija ir buvo atleistas iš pareigų saugume.
URM atmeta prielaidas, esą kai kurie Lietuvos diplomatai galėjo nuslėpti savo bendradarbiavimą su KGB ir vadina jas spekuliacijomis.
Iš viso, istorikų vertinimu, Lietuvoje gali būti apie 4-4,5 tūkst. asmenų, galimai bendradarbiavusių su KGB.
