Ypač gerai šios prevencinės priemonės svarbą suvokia tie, kurie vienu stogu dalijasi su nedaug kaimynų: mažų daugiabučių, kotedžų gyventojai bei namo dalies savininkai.
Jau įrengtus dūmų detektorius savo būstuose dažniau nurodė 36-45 metų amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai bei jau minėti mažabučių namų gyventojai.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Kanapicko, džiugina ne tik augantis įsirengusiųjų dūmų detektorių skaičius, bet ir aukštas gyventojų sąmoningumas.
„Žmonės vis geriau supranta prevencijos svarbą ir savo pačių atsakomybę. Matome, kad inicijuota akcija „Gyvenkime saugiai“ jau duoda konkrečių rezultatų – būstų, turinčių įrengtus dūmų detektorius, skaičius pastebimai auga, be to, besikeičiantis gyventojų požiūris leidžia tikėtis, kad panašios tendencijos išliks ir ateityje“.
Tyrimo duomenimis, tik 28 proc. dūmų detektorių neturinčių gyventojų netiki jo nauda, kiti gi nurodė neturėję tam laiko, nežinantys, kaip įsirengti ir pan. Tokiems žmonėms ugniagesiai gelbėtojai pasirengę padėti.
Nuo šios iniciatyvos pradžios pareigūnai jau aplankė daugiau kaip 57 tūkst. namų ūkių visoje Lietuvoje. Pasak M. Kanapicko, tokių apsilankymų tikslas – ne bausti ir kontroliuoti, o padėti, patarti žmonėms, kaip geriau apsisaugoti nuo galimų pavojų.
Kaip rodo tyrimas, nepaisant augančio sąmoningumo, pakalbėti ugniagesiams su gyventojais dar yra apie ką – net 74 proc. turinčiųjų detektorius jų niekada netvarkė (nevalė dulkių, nekeitė baterijų ir pan.). Šis elektroninis sargas nuo ugnies nėra reiklus, tačiau, kaip ir bet kokiam įrenginiui, jam retkarčiais reikia šeimininkų dėmesio.
