Visgi ministras pažymėjo, kad tokiam scenarijui būtinos trys sąlygos.
„Gali taip būti, jei visi darysime tokius tris dalykus. pirma, kuo daugiau visi vakcinuosimės. Ir paskutinė savaitė nėra tokia, norisi, kad registruotųsi daugiau žmonių. Antra, jei išlaikysime tokią pačią testavimo apimtį, kuri dabar yra gera, 20 tūkst. per dieną, ir tas padeda kovoti su pandemija.
Trečia, kiekvieno asmeninis indėlis laikytis visų kitų rekomendacijų. Tada, manau, taip ir įvyks“, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį kalbėjo A. Dulkys.
Premjerė: situacija geresnė, bet ne tokia gera, kaip norėtųsi
Kaip posėdžio metu minėjo ir premjerė Ingrida Šimonytė, tikėtina, kad karantinas iki liepos buvo pratęstas paskutinįkart, tačiau šauti šampaną dar anksti.
„Pakeitimus, kuriuos į naują [karantino nutarimo] redakciją įtraukėme, vertinčiau kaip laipsniškus dalykus. Manau, kad jeigu ta situacija gerės toliau sparčiai ir vakcinacija taip pat vyks pilnu tempu, galbūt birželio antroje pusėje galėsime pasvarstyti, kad galbūt čia yra paskutinis nutarimo pratęsimas.
Tačiau šiandien kol kas siūlyčiau santūriai džiaugtis pagerėjusia situacija, bet visgi nemanykime, kad tai yra proga šauti šampaną. Nes lyginant su blogesnėmis situacijomis dabar ji geresnė, bet lyginant su gera, tai ji dar tikrai nėra gera“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Karantino poveikis – simbolinis?
Paklaustas, ar karantino režimas nebėra tik simbolinis ir dar išties duoda poveikį, mat gerėjančią situaciją greičiausiai lemia kylanti oro temperatūra ir augančios vakcinavimo apimtys, A. Dulkys pabrėžė, kad tai yra teisinis statusas, leidžiantis riboti ar neriboti kažkokius dalykus.
„Bet, be abejo, jei situacija pradėtų keistis dar labiau, tai Vyriausybė renkasi dažnai į posėdžius ir svarsto situaciją. Situacija gerėja, bet, neužmirškime, gerėja lyginant su buvusia prasta situacija. Taip kad jei per birželio mėnesį pasieksime dar geresnes tendencijas, tai pasikeisime [karantino nutarimą], bet, matyt, birželio dar reikės“, – aiškino jis.
Žemiausias pandemijos pagreitis
Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 523 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikta 17 tūkst. 114 molekulinių (PGR) ir 7569 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 393,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 3,5 procento.
Naujausi Vyriausybės apžvalgos duomenys rodo fiksuotą didžiausią pandemijos pagreičio kritimą per šiuos metus. Gera žinia ir tai, kad bendras imunizacijos lygis šalyje perkopė 40 proc.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 272 tūkst. 231 žmogus.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvas 250 tūkst. 661 asmuo, deklaruoti 202 tūkst. 4 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 11 tūkst. 943 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 60 tūkst. 600.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4220 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8516 mirčių.
