„Pokyčių esmė, be abejo, tai yra kokybės gerinimas, efektyvumo didinimas, mažinant išlaidas ten kur jos nesukuria galimos naudos“, – ketvirtadienį atidarydamas konferenciją „Psichikos sveikatos reforma: kryptys ir siekiami pokyčiai“ kalbėjo ministras.
„Pokyčiai psichikos sveikatos srityje, aš tikiu, kad nebus tik kosmetiniai. Tikiu, kad sprendimai bus daromi pasitelkiant duomens, kitų šalių patirtį mūsų gyventojų ir specialistų nuomonę, poreikius“, – pažymėjo jis.
Anot ministro, Lietuvoje yra matomas pritarimas psichikos sveikatos pokyčiams. Jis taip pat pažymėjo, jog sistemos pertvarkymas yra vykdomas atsižvelgiant į gerąsias patirtis, duomenis ir „nėra daromas aklai“.
Kaip konferencijoje kalbėjo ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus atstovas Ignas Rubikas, pagrindiniai reformos tikslai yra iki 2030 metų plėtojant ambulatorinių paslaugų prieinamumą 30 proc. sumažinti psichiatrijos stacionaro lovų skaičių.
Taip pat – nuo 33 proc. iki 22 proc. sumažinti pakartotinės hospitalizacijos skaičių bei 40 proc. sumažinti savižudybių skaičių.
Pasak atstovo, reformos tikslas – stiprinti orientaciją į pacientą, diegti atsistatymo paradigmą ir žmogaus teisių principais grįstas paslaugas bei mažinti regioninius ir kitus netolygumus.
„Transformuoti paslaugas, mainant stacionarines ir plėtojant bendruomenines ir ambulatorines paslaugas. Tobulinti kokybę, plėtojant psichosocialines, įrodymais grįstas ir integruotas paslaugas“, – pažymėjo jis.
Ministerija pernai spalį nurodė, jog siekiant gerianti jaunimo psichikos sveikatą šiais metais startuos raštingumo ugdymo programa. Taip pat prasidės Psichikos sveikatos ambasadorių programa, skirta su psichikos sveikata susijusios stigmos mažinimui.
Ši konferencija yra vienas iš penkių ministerijos organizuojamų renginių, skirtingiems sveikatos sistemos pokyčiams aptarti.
