Komitete dirbanti konservatorių atstovė Vilija Aleknaitė-Abramikienė kelia klausimą, ar klausimo svarstymas dieną prieš Vilniaus apygardos teismui priimant galutinį dėl prokurorų atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, nereiškia, jog pažeidžiamas draudimas įtakoti teismo veiklą.
„Šiuo atveju Seimo komiteto posėdis, skirtas „Dujotekanos“ pozicijos pristatymui ir gynybai, o vėliau plačiai nušviestas žiniasklaidoje ir nuskambėjęs kaip „Dujotekanos“ advokatų pergalė, neabejotinai peržengė ribą, skiriančią parlamentinę kontrolę nuo siekio daryti įtaką teisingumo vykdymui konkrečioje byloje“, - pranešime spaudai rašo parlamentarė.
Komiteto posėdžiu, kuriame dalyvavo dujų tarpininkės „Dujotekanos“ advokatai, nepatenkintas ir „pilietininkas“ Algimantas Matulevičius, mat „Dujotekana“ norėjo, kad prokurorai imtųsi tirti, ar A.Matulevičius ir kai kurie kiti Seimo nariai neapjuodino bendrovės, kai 2006 metais per tuometinį Valstybės saugumo departamento (VSD) skandalą išslaptino dalį medžiagos, kurioje buvo paskleisti duomenys, esą bendrovė ir jos vadovai veikė prieš Lietuvos valstybės interesus.
„Dujotekanai“ nepatiko, kad paviešintose Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto tyrimo išvadose dujų tiekimo bendrovė „Dujotekana“ nepalankiame kontekste buvo susieta su užsienio specialiosiomis tarnybomis.
TTK posėdis buvo surengtas trečiadienį, o ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas priėmė galutinį sprendimą, kuriuo nutarė, jog prokurorai, nepradėję ikiteisminio tyrimo dėl bendrovės reputacijos, nenusižengė įstatymams.
Bylos nuostatos nesvarstytos
Tuo metu „darbietis“ Jonas Pinskus sako, kad „Dujotekanos“ atstovai į komitetą kreipėsi parlamentinės kontrolės rėmuose ir konkrečios procesinės bylos nuostatos svarstytos nebuvo. Tačiau pasipiktinimą jam sukėlė generalinio prokuroro Algimanto Valantino raštas, kuriame sakoma, jog „net teismas prokurorui negali nurodyti, kokį konkrečiai procesinį sprendimą priimti, nes tai prieštarautų paties teismo nešališkumo ir nepriklausomumo principams“.
Piktinimasis kilo todėl, kad tuomet dar galiojo ankstesnis teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas prokurorų sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Konservatorių frakcijai priklausantis Kęstutis Čilinskas, dirbantis komitete, taip pat sako, kad apie bylą kalbėta komitete nebuvo, nors, jo teigimu, prokuroras jau buvo priėjęs prie pavojingos ribos. Be kita ko, K.Čilinsko teigimu, posėdyje buvo nagrinėti keli panašūs klausimai, „Dujotekanos“ atvejis nebuvo vienintelis.
„Aš tik nustebau, kad abiem atvejais bylos yra ant nosies. (...) Šiaip tai klausimai aktualūs, bet, kita vertus, negali būti sudarytas įspūdis, kad Seimas ar komitetas specialiai rūpinasi kažkokiomis bylomis labai ypatingai, ypač tomis, kurios dabar sprendžiamos. Tai galbūt to nereikėtų daryti. Vis tik sutikčiau, kad gali susidaryti įspūdis, jog Seimas prieš kažkokios bylos sprendimo priėmimą suaktyvėja ir komitetas pradeda svarstyti, kad teismas žinotų, jog čia jau yra padidintas Seimo dėmesys. Toks įspūdis tada gali būti suvokiamas kaip savotiškas netiesioginis poveikis“, - BNS sakė K.Čilinskas.
Tuo metu TTK pirmininkas Julius Sabatauskas sako, kad komitete bylos nesvarstytos, o „Dujotekanos“ nereikia sieti su bendrai svarstomais dalykais.
Tačiau teisininkas Valentinas Mikelėnas, LNK Žinioms komentavęs J.Sabatausko teiginius apie tai, kad prokurorai turėjo pradėti ikiteisminį tyrimą, sako, kad tai gali būti traktuojama, kaip siekis daryti įtaką teismui.
„Be abejo, tokie veiksmai, ypač jei politikai tą daro, ypač iki proceso pabaigos, tai gali būt traktuojami kaip bandymas įtakoti vienokį ar kitokį teismo sprendimą. Ir teismas, jei tokią informaciją turi, turėtų reaguoti“, - sakė V.Mikelėnas.
