Jiems abiem paskirta identiška laisvės atėmimo bausmė – 3 metai už grotų. Tiesa, už šį nusikaltimą Lietuvoje gresia įkalinimas iki 12 metų, tačiau teismas prekiautojams vaiku paskyrė mažiausią įmanomą bausmę.
Tačiau taškas šioje istorijoje dar nepadėtas. Buvo pasinaudota galimybe pateikti apeliacinius skundus. Tad šią bylą perėmė Lietuvos apeliacinis teismas. Todėl nuteistieji lieka laisvėje, nes apygardos teismo sprendimas neįsigaliojo.
Solidus atlygis
Bylos duomenimis, 2014 m. rugsėjį, D. S. verbavo nepilnametį vykti į Italiją vykdyti plėšimą iš juvelyrinės parduotuvės. Paaugliui buvo žadamas 5-10 tūkst. litų (1448-2896 eurų) atlygis.
Paauglys dėl turimų skolų ir žadamo didelio atlygio sutiko vykti į užsienį. D. S. ir N. Š., kartu veikdami iš anksto susitarę bendrininkų grupėje, 2014 m. spalio 26 d. susitiko su nepilnamečiu.
Nepilnametis pagal susitarimą atėjo prie vaistinės, kur įlipo į D. S. vairuojamą išsinuomotą automobilį VW „Caravelle“.
Tada N. Š. padavė nepilnamečiui svetimą, kito nepilnamečio asmens vardu išduotą, pasą. Jie kartu 2014 m. spalio 27 d. išvežė paauglį iš Lietuvos Respublikos.
Italijoje nepilnamečiui buvo nurodyta, kurią juvelyrinę parduotuvę reikia apiplėšti. Jam duotos instrukcijos dėl nusikaltimo vykdymo ir atsitraukimo iš nusikaltimo vietos.
Vykdydamas šiuos nurodymus, nepilnametis 2014 m. spalio 29 d. kartu su kitais asmenimis įvykdė plėšimą iš juvelyrinės parduotuvės.
Kaltais neprisipažino
Kaltinamasis D. S. teisme kaltu neprisipažino. Apklaustas paaiškino, kad jo pažįstamo pasiūlymu vežė minimą paauglį ir kelis kitus žmones į užsienį, bet prievartos, įkalbinėjimų ir smurto nenaudojo.
Tarp važiuojančių nebuvo tokių, kurie būtų nenorėję keliauti. Su minimu paaugliu anksčiau nebuvo pažįstamas, jo anksčiau nematė. Jis žinojo, kad vežami žmonės važiuoja daryti nusikalstamą veiką, bet pats atliko tik vairuotojo vaidmenį.
Iš žmonių, važiavusių į kelionę, pažinojo tik vieną asmenį, kuris gyveno netoli viename rajone. Su N. Š. susipažino tik kelionės metu. Pirmą dieną išvykti nepavyko, nes nuvažiavus iki pasienio pasieniečiai sustabdę automobilį nustatė, kad vienas žmogus važiuoja ne su savo dokumentais.
Todėl D. S. informavo savo pažįstamą, kuris liepė grįžti. Tada jie grįžo atgal ir paleido visus žmones kas kur norėjo po namus. Antrą dieną jau išvažiavo sėkmingai. Be jo automobilį dar vairavo N. Š.
Atvykus juos pasitiko vienas žmogus, su kuriuo susitiko ir kuris visus keleivius kažkur nusivedė pasikalbėti. D. S. tikino, kad liko sėdėti automobilyje. Vėliau jis grįžo į Lietuvą.
Kaltinamasis N. Š. taip pat neigė savo kaltę. Jis paaiškino, kad 2014 m. spalio mėn. ieškojo automobilio. Žiūrėjo skelbimus ir užsienyje. Sutikęs pažįstamą, su kuriuo atlikinėjo bausmę pataisos namuose, paminėjo jam, kad ieško mikroautobuso.
Šis jam pasiūlė, kad reikės važiuoti į Italiją. Vieno iš susitikimų su tuo pažįstamu metu, jis jam pasakė, kad yra suorganizuotas apiplėšimas ir trūksta vieno žmogaus. Kadangi jam tas asmuo buvo nemažai padėjęs, tai N. Š. sutiko su pasiūlymu.
Pažįstamas pasakė, kad N. Š. nieko nereikės daryti, nebent pavairuoti automobilį, o jeigu apiplėšimas pasiseks, dar gaus virš 1 tūkst. eurų. Atvykęs į sutartą vietą pamatė, kad mikroautobusas buvo pilnas vyrų, jis atsisėdo į priekį ir jie išvažiavo.
N. Š. teigė, kad nepažinojo važiuojančių asmenų. Kaltinamojo nuomone, žmonės, kurie norėjo važiuoti daryti nusikaltimą, buvo surasti per pažįstamus, nes neįtikėtina, kaip kažkas gali siūlyti nepažįstamam žmogui daryti nusikaltimą.
Juos pasitikęs žmogus parodė juvelyrinę parduotuvę, kurią reikės apiplėšti, įdavė daiktus, kuriais reikės vitrinas iškapoti (plaktukus, kirvį), nurodė, kurios vitrinos vertingesnės, paaiškino, kur atsitraukti, kas, ką ir kaip darys.
Po mėnesio Lietuvoje iš minėto pažįstamojo N. Š. gavo pinigus. Jam pasakė, kad plėšimas pasisekė. Kaltinamasis teigė, kad nežino, kas buvo pažadėta D. S., ar su juo atsiskaitė bei, kas buvo pažadėta kitiems važiavusiems asmenims.
Nesijaučia nukentėjusiuoju
Nepilnametis teisme paaiškino, kad nelaiko savęs nukentėjusiu, nes važiavo juvelyrinės parduotuvės plėšti savo noru, smurto ir prievartos prieš jį panaudota nebuvo. Jis turėjo skolų dėl narkotinių medžiagų vartojimo.
Tad kai jo pažįstamas pasiūlė užsidirbti važiuojant į užsienį, jis sutiko. Tai buvo 2014 metų rudenį, kuomet jam buvo 16 metų. Jam paaiškino, ką reikės daryti.
Sakė, kad reikės išdaužti juvelyrinės vitriną ir viską surikti. Buvo susitikę du kartus, o trečią kartą išvažiavo. Pirmą kartą minėjo bendrais bruožais. Dar kartą susitikus šiek tiek tiksliau papasakojo apie planuojamą nusikaltimą išsamiau.
Į Italiją vyko mikroautobusu, kurį pasikeisdami vairavo abu kaltinamieji. Paauglys su savo dokumentu negalėjo vykti, nes buvo teistas už vagystę, turėjo lygtinumą ir pasižadėjimą neišvykti.
Kiekvienam atskirai buvo išaiškinta, kas ką darys. Atvažiavę jie apžiūrėjo kelius link juvelyrinės parduotuvės. Aiškinosi, kaip reikės nuo jos dingti. Ir jau kitą dieną jie įvykdė apiplėšimą.
Nepilnametis plėšimo metu turėjo išdaužti vitrinas, surinkti laikrodžius, sudėti į maišą, kurį turėjo su savimi ir jį paduoti kitam asmeniui, laukiančiam lauke. Neprisimena, kas jam paskyrė funkcijas, bet kažkuris iš kaltinamųjų.
Bėgdamas iš nusikaltimo vietos, paauglys susitiko kitą bendrininką, su kuriuo kartu nusigavo iki sutartos vietos. Po to pradėjo skambinti duotu numeriu – jis buvo išjungtas. Tada suprato, kad buvo apgauti ir patiems reiks kažkaip grįžti namo.
Tada susirado žmogų, kuris gali parvežti į Lietuvą, o kai grįžo jo jau laukė tėvas su policija. Už plėšimą pasiūlyti pinigai jam buvo dideli, nes jis vartojo narkotines medžiagas ir turėjo skolų.
Vaikinas teigė, kad nežino, ar su kitais buvo atsiskaityta po plėšimo, tačiau jam pinigų niekas nesumokėjo. Dėl to jis pyko, manė, kad jį apgavo ir turės sėdėti už juos, todėl sukūrė istoriją, kad buvo naudojama prievarta ir smurtas prieš jį.
Apie smurtą prasitarė močiutei
Teisme liudijusi paauglio močiutė pasakojo, kad jos anūkas vieną dieną papasakojo, jog buvo išvežtas į mišką ir muštas, nes nesutiko važiuoti į užsienį vykdyti nusikaltimų.
Iš pradžių jis sutiko, nes pažadėjo pinigų, bet vėliau atsisakė, todėl buvo išvežtas į mišką, ten sumuštas ir paliktas.
Apie sumušimą jis prašė nesakyti tėvui ir nepranešti policijai, jis nesikreipė į gydymo įstaigą. Galiausia paauglys vis dėlto atsidūrė užsienyje ir dalyvavo įvykdant nusikaltimą.
Moters anūkas jai pasakojo, kad susitiko kažkokius vyrukus, kurie paklausė, ar jis nori užsidirbti, jam pasakius, jog nori, jie papasakojo, kad reikės dalyvauti juvelyrinės parduotuvės apiplėšime.
Anūkas sakė, kad pinigų už tai negavo, nors buvo žadėta. Gavo tik 50 eurų, kad po vagystės važiuotų į kitą miestą.
Kaip jau minėta, nepilnametį į užsienį vykdyti nusikaltimo išvežusiems D. S. ir N. Š. teismas paskyrė po 3 metus už grotų. Tačiau nuosprendis buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, todėl dar neįsiteisėjo.
