Reportaže matomas dviaukštis namas Karklėje vidury laukų išdygo prieš trejus metus. Vieta – rami, pro langus matyti Plazės ežeras, netoli jūra, tik viena problema: ši teritorija – saugoma.
„Čia, kur dabar matote stovint namą, čia yra Šaipių kraštovaizdžio draustinis, tai kraštovaizdis yra saugoma vertybė pats kaip kraštovaizdis, tačiau visada, kur yra įdomesnis kraštovaizdis, ten yra ir bioįvairovė įdomesnė, konkrečiai toj vietoj čia buvo gervių perimvietė, visiškai šalia peri griežlės“, - sako Pajūrio reg. parko vyr. ekologas Erlandas Paplauskis.
Statybos čia negalimos, nebent pavyksta įrodyti, kad kadaise yra buvę statiniai. Norėdami tai įrodyti sklypo savininkai samdo archeologus. Pajūrio regioninio parko direkcija kreipėsi į prokuratūrą dėl įtariamo sukčiavimo. Esą vykdant archeologinius tyrimus draustinyje, buvo klastojami duomenys apie buvusias sodybas.
„Įvertinus kartografinę medžiagą, kartografinėj medžiagoj tos sodybos nėra žymimos, tačiau po archeologinių tyrimų atlikimo yra randamos sodybos ir praktiškai jos yra nustatomos ne iš pamatų, o iš radinių, kur pavieniai radiniai randami yra“, - sako Pajūrio reg. parko direktorius Darius Nicius.
Archeologinius tyrimus vykdė bendrovė „Statybų archeologija“. Vienas jos archeologų – Mindaugas Brazauskas – sako, kad pamatai buvo aptikti ir tokios išvados pateiktos, o statybų leidimą gi ne archeologai išduoda. Esą turimi žemėlapiai – gan nauji, o gal čia statiniai buvę anksčiau nei XX a. pradžia. Nėra apibrėžta, kokio laikotarpio sodybas galima atstatyti.
„Buvo po tuo ariamuoju sluoksniu aptiktas toks vadinamas riebus, tamsus sluoksnis su 19 a. šukėmis, kur rodė, kad yra kažkur netoli sodyba, šiuo atveju ir buvo pateiktos išvados, kad yra netoli, dabar mes žinom, kur ji yra, ir šiuo atveju bus labai įdomu, jeigu viskas nueis iki teismo, kas dabar falsifikuoja duomenis“, - teigia archeologas Mindaugas Brazauskas.
10 hektarų sklypą nauji savininkai įsigijo ir užsimojo čia pastatyti kvartalą. Gyvenamieji namai – su puikiu vaizdu, patrauklioje vietoje. Pagal užstatymo tankumą čia jų galima prikepti kokius 7-8. Parko direkcija turi versiją, kaip čia atsirado neva reikšmingi radiniai.
Kadangi sodybos egzistavimo fakto įrodymas – savininkų reikalas, kas gali paneigti, kad už didelius pinigus tuos reikšmingus archeologinius radinius galima „pagaminti“.
Tuo tarpu archeologai vardina „juoduosius“ darbo užkulisius: esą čia, kaip ir visur versle, galioja milžiniška konkurencija ir esą stengiamasi pašalinti konkurentus.
Pašnekovas aiškina, kad byla subliūkš, tačiau bendrovei šešėlis jau mestas. Pajūrio regioninis parkas siekia, kad vėl būtų atnaujinta byla dėl statybų teisėtumo ir įrodžius, kad tyrimai klastoti, namas būtų nugriautas. Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.
