Žinodami, kad Naujųjų metų vakarą draugas su šeima išvyksta į svečius, nepilnamečiai panevėžiečiai įsibrovė į jo namus ir apvogė.
Rugsėjo 5 dieną Panevėžio miesto apylinkės teismas baigė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje du Panevėžio moksleiviai kaltinami dėl vagystės, turto sugadinimo ir dokumentų pagrobimo.
Teismas nustatė, kad praėjusių metų gruodžio 31-osios vakare išplėšę panevėžietės V.P. namų virtuvės langą šešiolikmetis ir septyniolikmetis įsibrovė į vidų ir pavogė fotoaparatą, piniginę, mobilųjį telefoną, du delninius kompiuterius, dvi kuprines ir įvairias kompiuterio detales. Viso pavogto turto vertė – 2187 litai.
Kaltinamieji taip pat iš V.P. namų išnešė dokumentų aplanką, kuriame buvo asmens tapatybės kortelė, trys gimimo ir du ištuokos liudijimai. Septyniolikmetis atsuktuvu subraižė kompiuterio monitorių, tuo padarydamas 500 litų žalą.
Nepilnamečiai pasiliko vertingesnius daiktus, ketindami juos parduoti. Likusius vogtus daiktus kartu su dokumentais jaunuoliai įmetė į Nevėžio upę. Kitą dieną po vagystės nukentėjusioji V.P. moksleivius pamatė parduotuvėje ir atpažino pavogtą kuprinę.
Spręsdamas klausimą dėl kaltinamųjų atsakomybės, teismas atsižvelgė į Baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalį, numatančią tris bendrąsias būtinas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: pirma, asmuo turi būti nepilnametis, t. y. veikos padarymo metu dar nesulaukęs aštuoniolikos metų; antra, pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką; trečia, jo padaryta veika turi būti baudžiamasis nusižengimas ar neatsargus arba nesunkus, ar apysunkis tyčinis nusikaltimas.
Šioje byloje tokios sąlygos yra nustatytos. Septyniolikmetis nusikalto pirmą kartą, padarė apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, veikos padarymo metu buvo nepilnametis. Teismas įvertino tą aplinkybę, kad kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teikė nuoseklius paaiškinimus, nuoširdžiai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą, nukentėjusiosios atsiprašė ir visiškai atlygino turtinę žalą. Jaunuolis mokyklos charakterizuojamas patenkinamai, pastaruoju metu jo elgesys ir mokymosi rezultatai pagerėję, todėl galima teigti, kad jis išvadas padarė.
Teismas nusprendė atleisti septyniolikmetį nuo baudžiamosios atsakomybės ir skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą dešimčiai mėnesių, įpareigojant jį tęsti mokslą.
Vertindamas šešiolikmečio atsakomybę, teismas atsižvelgė į tai, kad šis nusikalto pirmą kartą, padarė apysunkį nusikaltimą, veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis. Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad moksleivis buvo vagystės iniciatorius. Jis pažinojo nukentėjusiosios sūnų, dažnai lankydavosi pas juos namuose, todėl galėjo žinoti, kokius daiktus galima pagrobti, pro kur geriau įsibrauti į namą.
Kaltinamasis kaltę pripažino tik iš dalies, verčiamas surinktų įrodymų, nukentėjusiosios atsiprašė, bet padarytos turtinės žalos jai neatlygino. Policijos pareigūnų jaunuolis apibūdinamas kaip linkęs pasiduoti kitų neigiamai įtakai, meluoti, nepripažinti savo kaltės, mokyklos charakterizuojamas praleidinėjantis pamokas be pateisinamos priežasties, per pamokas nedirbantis, neatliekantis namų darbų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.
Teismas šešiolikmetį pripažino kaltu ir skyrė jam bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams dviem mėnesiams, įpareigojant jį mokytis ir darbo dienomis būti namuose nuo 22. 00 val. iki 7. 00 val.
Kadangi septyniolikmečio motina atlygino 500 Lt už sugadintą monitorių ir dalį sumos už negrąžintus daiktus, nukentėjusioji V.P. civilinio ieškinio likutį prašė priteisti iš šešiolikmečio.
Teismas nusprendė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo 73, 78 Lt turtinei žalai atlyginti. Kol šešiolikmetis sulauks pilnametystės, pinigai bus išieškomi iš jo motinos.
Nuosprendis dar neįsiteisėjęs ir per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
