• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors pagal įstatymus Lietuvos gyventojai gali draustis ir savanoriškuoju sveikatos draudimu, iki šiol mūsų šalyje žmogus, susirūpinęs savo sveikata ar finansais, pats apsidrausti neturi galimybių, o Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva suaktyvinti papildomą sveikatos draudimą kažkodėl nurimo, rašo „Respublika“.

REKLAMA
REKLAMA

Trys sveikatą draudžiančios šalies draudimo bendrovės - „SEB draudimas“, „IF draudimas“, „ERGO Lietuva“ - kol kas sudaro tik grupines draudimo sutartis su juridiniais asmenimis.

REKLAMA

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai ne kartą akcentavo, kad Lietuva yra viena iš paskutinių Europos Sąjungos valstybių, kurioje privačiu sveikatos draudimu pavieniai asmenys negali apsidrausti, todėl būtina ieškoti būdų, kaip plėtoti privatų draudimą. Planuota jau šiemet šalyje įvesti papildomą sveikatos draudimą, kuris būtų privalomas visiems ir užtikrintų žmonėms daugiau ir geresnės kokybės sveikatos priežiūros paslaugų.

REKLAMA
REKLAMA

Sveikatos draudimo įstatyme, priimtame dar 1996 m., yra dvi teisinės nuostatos. Viena - kad visi Lietuvos gyventojai draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. Antra - kad gyventojai gali savanoriškai draustis ir papildomu sveikatos draudimu.

Tačiau savanoriškasis sveikatos draudimas Lietuvoje iš esmės nėra plėtojamas. Lietuva yra palyginti maža valstybė, čia maža draudimo rinka, todėl ji nėra patraukli draudimo bendrovėms. Be to, beveik nė vienoje valstybėje draudimo kompanijos savanoriškuoju draudimu nedraudžia senyvų žmonių, sergančiųjų vėžiu, diabetu, sunkiomis širdies ligomis ir pan., nes tai - didelė rizika.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taigi teisė draustis savanoriškuoju draudimu įstatyme yra numatyta, tačiau ši draudimo sritis Lietuvoje plėtojama labai lėtai - tesurenkama apie 12 mln. litų per metus.

Kaip suaktyvinti savanoriškąjį sveikatos draudimą, sprendė net dvi darbo grupės. Viena grupė, suburta sveikatos apsaugos ministro Rimvydo Turčinsko, parengė, anot jo, gana griežtą papildomo draudimo modelį - gyventojai arba jų darbdaviai tiesiog turėtų mokėti papildomo draudimo įmokas, draudimo kompanijos - apmokėti apdraustų žmonių gydymo išlaidas, kai jie suserga. Už socialiai remtinus žmones draudimo įmokas mokėtų valstybė.

REKLAMA

Kita darbo grupė buvo įkurta ministro pirmininko potvarkiu. Ji pasiūlė papildomo draudimo modelį atsižvelgdama į tai, kad PSDF pagrindinis pajamų šaltinis yra žmonių mokami fizinių asmenų pajamų mokesčiai.

Po diskusijų buvo prieita prie bendros nuomonės, kad reikia įvesti „savanoriškai privalomą“ papildomą sveikatos draudimą. Jo principas - kai fizinių asmenų pajamų mokestis, kaip planuojama, bus sumažintas nuo 27 iki 24 proc., tie 3 proc. atiteks ne žmonėms į kišenę, o bus pervedami į specialias kaupiamąsias korteles. Kortelėje pinigai kaupsis, neišnaudoti niekur nedings, o naudoti juos bus galima tik sveikatos reikmėms.

Tokiam papildomo draudimo modeliui iš esmės pritarė ir Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas, ketino teikti jį svarstyti Seimui, tačiau... Staiga procesas kažkodėl sustojo ministerijose, papildomojo sveikatos draudimo plėtros klausimą nutarta spręsti vėliau kartu su privalomojo sveikatos draudimo sistemos pertvarkymu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų