Nuo trečiadienio pasienio su Baltarusija ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje įsigaliojo nepaprastoji padėtis. Ji truks mėnesį.
Į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams bus ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t. t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.
Apribojama migrantų teisė bendrauti
Migrantams gelbstinčios nevyriausybinės organizacijos Seimo Žmogaus teisių komitete iškėlė klausimą, kaip įvedus ribojimą bendrauti mobiliaisiais telefonais migrantai turėtų susisiekti su savo šeimomis arba teisininkais.
„Mums rūpi naudojimosi ryšio priemonėmis apribojimas apgyvendinimo vietose. Šitas apribojimas tikrai bus taikomas ir apgyvendinimo centruose, ir užkardose, pasienio kontrolės punktuose. O pasienio kontrolės punktuose ir užkardose, priminsiu, vis dar gyvena apie 300 žmonių.
Čia yra keli aspektai, kurie mums kelia nerimą. Kad tai nereikštų neproporcingo paėmimo telefonų iš visų žmonių, kurie gyvena tose stovyklose“, – komitete trečiadienį kalbėjo Raudonojo kryžiaus Programų vadovė Eglė Samuchovaitė.
Pirmiausiai, jos teigimu, apribojimas bendrauti mobiliaisiais telefonais reikštų, kad Lietuvoje esantys migrantai prarastų galimybę susisiekti su savo šeimomis.
„Antras momentas, dabar tikrai žmonės gauna neigiamus Migracijos departamento sprendimus, todėl tikrai neturi būti apribota teisė žmonės susisiekti su teisininkais arba advokatais. O man sunku įsivaizduoti, kaip tą padaryti, jei tau nelieka galimybės pačiam susisiekti ir kažkaip pranešti.
Trečias elementas – psichologinė situacija tiek centruose, tiek užkardose, ji kelintas mėnuo yra prastėjanti. Tikrai yra atvejų, kai atsiranda smurto artimoje aplinkoje, yra žmonių, kurie turi psichikos sutrikimų, jiems depresija ar atsiranda psichozės elementai. Labai yra svarbu, kad liktų galimybė žmonėms pranešti, jeigu kyla kažkokie tokie atvejai“, – pažymėjo Raudonojo kryžiaus atstovė.
Jai antrino ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto Teisės programų vadovė Erika Leonaitė, kuri taip pat akcentavo teisę migrantams bendrauti su jų teisininkais.
„Norime akcentuoti, kad būtų bent jau galimybė susitikti ir be trukdžių bendrauti, susisiekti su teisinę pagalbą teikiančiu asmeniu. Tai turėtų būti užtikrinama“, – komitete sakė E. Leonaitė.
Kas keičiasi įvedus nepaprastąją padėtį
Įvedus nepaprastąją padėtį ribojamas transporto priemonių judėjimas pasienio ruože be pasieniečių leidimo, galios draudimas atvykti į šią teritoriją, išskyrus vietos gyventojus, taip pat turinčiuosius ten nekilnojamojo turto ir tai patvirtinančius dokumentus.
Teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, tarnybos galės tikrinti transporto priemones ir asmenis, jų daiktus, siekiant rasti ir paimti neteisėtai laikomus ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias ir kitas pavojingas medžiagas, sulaikyti įstatymų pažeidėjus, taip pat čia bus draudžiami susirinkimai.
Į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams bus ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t. t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.
Nepaprastąją padėtį Vyriausybė pasiūlė įvesti dėl situacijos prie kaimyninės Lenkijos sienos, kur iš Baltarusijos pusės susitelkę keli tūkstančiai migrantų.
Į Lietuvą šiemet taip pat pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
