Daudikai teigia, jog po nemenkų nuostolių pridariusių stichinių nelaimių turto draudimo įmokų nedidins.
Tačiau finansų ekspertai sako, kad nors Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės yra finansiškai stiprios ir stabilios, o išmokų suma praėjusį savaitgalį gamtos stichijų padarytai žalai atlyginti nėra didelė, jeigu tokio stiprumo gamtos reiškiniai kartosis, kaip prognozuoja klimatologai, draudikai vis tik savo paslaugas turės branginti.
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis teigia, kad 5 mln. litų suma, kurią draudimo kompanijos turės išmokėti žalą dėl praėjusį savaitgalį per visą Lietuvą praūžusios vėtros patyrusiems žmonėms, nei mažesnių, nei didžiųjų draudimo kompanijų finansinio stabilumo nepaveiks.
Jis tai pat pabrėžė, kad draudikai neplanuoja didinti jokių įmokų, susijusiu su turto draudimu, ar griežtinti draudimo sąlygų.
„Mažesnių draudimo kompanijų finansinio stabilumo ši situacija niekaip nepaveiks, nes kalbant apie šį įvykį, tai didžiąją dalį nuostolių žmonėms turės padengti 4 didžiosios draudimo bendrovės: „Lietuvos draudimas“, „Ergo“, PZU ir „If“. Lietuvos rinkoje dabar veikiančios kompanijos visos yra pakankamai stiprios, nes jos yra užsienio bendrovės, jos atstovauja labai stambias Vakarų arba mūsų kaimyninių valstybių draudimo kompanijas.
Pavyzdžiui, „Lietuvos draudimas“ kasdieną išmoka apie milijoną žalų, draudikai per metus bendrai išmoka šimtus milijonų litų žalų atlyginimui, todėl sumos dydžio prasme ši suma (5 mln. litų – lrt.lt) tikrai nėra išskirtinė. Čia gal daugiau yra išskirtinis pats atvejis, kad per tokį nedidelį laiko tarpą nukentėjo tiek daug žmonių“, – kalbėjo Lietuvos draudikų asociacijos direktorius.
Kaip Lrt.lt informavo A. Romanovskis, šiuo metu Lietuvos draudikai iš minėtų 5 mln. litų nukentėjusiesiems jau išmokėjo 600 tūkst. litų. Iš 2500 įvykių šiuo metu likę neapžiūrėti tik 100.
„Iš tikrųjų nuostolių suma tai, be abejonės, didžiausia šiemet, kokią draudikai bus sumokėję per vieną savaitgalį. Bet draudikai ir anksčiau susidurdavo su tokiom situacijom – ar tai būtų potvynis pavasarį, ar liūtis birželio mėnesį, ar 2009 metų pūgos, kada ypatingai slidi būna kelio danga žiemą. Mūsų išmokos klientams yra skaičiuojamos milijonais litų“, – teigė Lietuvos draudikų asociacijos direktorius.
Lrt.lt kalbintas draudimo bendrovės „If“ Privataus turto draudimo produkto vadovas Martynas Kašėta taip pat teigė jog, „nei gyventojų turto draudimo taisyklių, nei įmokų dėl neseniai praūžusios audros artimiausiu metu keisti neplanuojama“.
Bendrovės „Ergo Lietuva“ Rinkodaros skyriaus vadovas Irmantas Šerys taip pat teigė, jog savaitgalį praūžusios audros klientams padaryti nuostoliai, kuriuos teks atlyginti, nėra „prielaida galvoti, kad reikėtų griežtinti draudimo sąlygas ar mažinti draudimo apsaugos apimtis“.
„Jokio klausimo apie panašius pokyčius turto draudime net nekėlėme. Paties draudimo tikslas yra apsisaugoti nuo neplanuotų nuostolių, užsitikrinti paramą sunkiu metu, todėl visuomet siekiame pasiūlyti kuo platesnę draudimo apsaugą, kad klientai jaustųsi saugūs, ir tai jokiu būdu neturėtų būti prabangos dalykas“, – sakė pašnekovas.
Analitikai: draudimo bendrovės laukia, kas bus toliau
Lrt.lt kalbintas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas ir ekonomistas Valdemaras Katkus laikėsi tos pačios nuomonės – praūžusios vėtros padaryti nuostoliai, kuriuos draudikams teks kompensuoti nukentėjusiesiems, draudimo kompanijų veiklos nesutrikdys, tačiau tarifų pakoregavimo tikimybės neatmetė.
„Finansinės draudimo bendrovių būklės tai tikrai nepaveiks, nes tai nėra didelės sumos. Bendrai visų draudimo įmonių kapitalas yra šimtai milijonų ir keli milijonai joms tikrai nebus kažkoks ypatingas smūgis, juo labiau, kad šita suma išsidalins keletui draudimo bendrovių.
Tačiau reikia turėti omenyje, kad tokių klimato ekstremalijų tikimybė didėja, o ir oficialiai tai pranešama. Pats tas faktas gali priversti draudimo bendroves pakoreguoti draudimo tarifus.
Nesakau, kad taip bus, tačiau patys matome, kas darosi su klimatu. Paprasčiausiai, jeigu tie nuostoliai nuolatos kartosis, kelis kartus po penkis milijonus per vieną vasarą, tai tikrai gali priversti pakoreguoti tarifus. Manau, draudimo bendrovės dabar stebi padėtį, laukia, žiūri, ar nebus daugiau panašių įvykių“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.
Kita vertus, S. Jakeliūnas pastebėjo, jog turto draudimas, pastatų draudimas Lietuvoje nėra labai paplitęs, todėl esama situacija draudimo bendrovės gali pasinaudoti ne keldamos paslaugų įkainius, bet pateikdamos sąlygas, kurios galėtų padėti išplėsti savo rinką, klientų ratą.
Ekonomistas V. Katkus teigė manantis, kad kol kas grėsmės kilti draudikų teikiamų paslaugų kainoms nėra, nes 5 mln. litų žala, patirta dėl vėtros, Lietuvos draudimo kompanijoms „laisvai pakeliama“, tačiau neatmetė tokios tikimybės ateityje.
„Vis tik jeigu draudikai pamatys, kad šiais metais padažnėjo, sakykime, audros, o audrų padaromos žalos išaugo, viršijo praeitais metais patirtas žalas, kad iš tikrųjų keičiasi klimatinės sąlygos – ateityje, be abejonės, bus didinamos įmokos, draudimosi sąlygos pasunkės.
Tačiau aš abejoju, kad daugės žmonių, kurie drausis, nes tam, kad draustumeisi, reikia turėti šiokias tokias pajamas, o turint tokį didelį nedarbą Lietuvoje...
Aš nemanau, kad žmonės puls draustis esant pakankamai blogai ekonominei būklei. Ko gero, daugelis galvos, ar jiems iš viso apsimoka draustis, gal tokia vasara būsianti tik vienkartinė“, – svarstė V. Katkus.
Absoliuta Andželika Lukaitė
